Galime būti dvigubai patenkinti. Pirma, pagaliau galėjome pamatyti, kas gi per reiškinys ta mįslinga, tokius grandus kaip Madrido “Real” skriaudžianti “Lukoil Academic” komanda. Antra, paslaptingieji bulgarai taip ir nesugebėjo palaužti “Lietuvos ryto”. Po vakarykštės (02.10) pergalės 80:77 vilniečius galima vadinti šios ketvirtfinalio poros favoritais.
“Lietuvos rytas” neatrodė labai panašus į save. Šį kartą buvo aišku, kad priekinė linija vaidins tik pagalbinį vaidmenį, o sėkmę ar nesėkmę nulems greitis. Ir ne tik dėl įspūdingo P. Lauderdalo ūgio bei svorio. Savo vaidmenį turėjo ir trumpas bulgarų atsarginių suolelis. Per grupės varžybas tik aštuoni jų krepšininkai išbūdavo aikštelėje kiek ilgesnį laiką, o T. Stoykovas ir P. Lauderdalas beveik nesiilsėdavo. Taip ir norėjosi perfrazuoti filmo pavadinimą: bėk, “Rytai”, bėk.
Vilniečiai pasinaudojo varžovų silpnąja puse ir sužaidė greičiausias bent jau šio sezono rungtynes. Sunku pasakyti, kiek tai simptomatiška, bet vakar nuovargis bulgarams tikrai pakišo koją. Ketvirtame kėlinyje “Lietuvos rytas” susirinko daugybę kamuolių po Sofijos ekipos krepšiu, o varžovai atrodė visiškai dezorganizuoti. Nenuostabu, turint omenyje, kad aikštėje pasirodė tik septyni jų krepšininkai, o B. Smithas ir P. Lauderdalas nesiilsėjo nė sekundės.
Greitai bėgti reikėjo ir dėl kitos priežasties. Vilniečiai pasirodė visiškai nepajėgūs įveikti varžovų gynybos, kai po krepšiu stovėdavo P. Lauderdalas. Dar daugiau, pirmoje pusėje atrodė, kad jo paniškai bijoma. Pirmą metimą iš po krepšio S. Jasaitis pataikė tik antro kėlinio viduryje. Vėliau pozicinis puolimas tapo įvairesnis, bet geriausiu ginklu išliko kontratakos. Vilniečiai stengėsi užbaigti puolimą, kol varžovų “centras” dar negrįžo. Daugeliu atvejų antroje rungtynių pusėje tai pavyko.
K. Kemzūra primetė bulgarams savo žaidimo stilių, nuo pirmo kėlinio vidurio laikydamas aikštėje lengvą penketą. Tiesa, tai padaryti pavyko ne iš karto, nes “Lietuvos rytas” pernelyg įsijautė į vaidmenį. Kurį laiką mėtyta tik iš toliau, o tai bent 50 proc. sumažina komandos galimybes. Kad ir koks būtų baisus tas P. Lauderdalas, atakuoti reikia įvairiai, o vienas žmogus niekad neužtveria visų prieigų po krepšiu. Tokiais atvejais mažesni krepšininkai turi veržtis pro savo oponentus, kad varžovų “centras” išeitų į pagalbą. Pirmoje pusėje būtent žaidimas vienam prieš vieną buvo didelė problema, nes geriausiai tai mokantys R. Šiškauskas ir A. Lucasas darė vien klaidas.
Rungtynes ir perskirčiau į dvi dalis. Iki antrojo kėlinuko vidurio vilniečiai tarsi pamiršo, kad reikia žaisti įvairiau. D. Simpkinsui nepataikant ir niekam nedrįstant artintis po krepšiu, P. Lauderdalas galėjo tik stovėti ar netgi paskaityti laikraštį, pasitaisyti šukuoseną (jei tokią turėtų), išsikviesti picą. Taip ginantis, galima sužaisti ir dvi rungtynes iš eilės. Suaktyvinus veiksmus puolant, “centras” iš karto pavargo.
Gynyboje ilgą laiką per daug laisvės suteikta lengviems varžovų žaidėjams. Jie prasiverždavo, o blogiausiu atveju netrukdomi perduodavo kamuolį “centrui”. Trečiame kėlinyje bulgarai buvo prispausti, o kartu ryšys tarp gynėjų ir P. Lauderdalo gerokai suprastėjo. Paskui liko tik smulkios klaidelės. Tarkim, ketvirto kėlinio pradžioje, keletą atakų iš eilės A. Lucasas dengė B. Smithą ir šis pelnydavo taškus.
Žinoma, “Lietuvos ryto” lėkimas turėjo ir neigiamų padarinių. Padaryta 14 klaidų, atlikti tik keturi rezultatyvūs perdavimai. Jei vilniečiai pateks į kitą etapą, taktiką reikės keisti, tačiau prieš bulgarus ji visiškai pasiteisino.
Iš žaidėjų, manau, reikėtų išskirti R. Javtoką ir S. Jasaitį. Pirmasis daug geriau už D. Simpkinsą tvarkėsi su P. Lauderdalu (šis, beje, atkovojo tik keturis kamuolius). S. Jasaitis sužaidė, matyt, geriausias karjeros rungtynes. Nors vėl nekrito tritaškiai, tokio agresyvaus šio žaidėjo dar neteko matyti. Tai leidžia viltis, kad ateityje problemų dėl mažo “antrų” ir “trečių” numerių aktyvumo sumažės. Didele dalimi būtent R. Javtoko ir S. Jasaičio dėka laimėta kova dėl kamuolių (kartu jie atkovojo 16).
Būsimų “Lietuvos ryto” varžovų dvikovoje dešimties taškų skirtumu laimėjo Jeruzalės “Hapoel”. Tai suteikia žydams neblogus šansus. Bet kuriuo atveju vilniečių ketvirtfinalyje lauktų maždaug lygiavertis varžovas. Su lenkais “Lietuvos rytas” šį sezoną pasidalijo po pergalę, o “Hapoel” savaitgalį nugalėjo “Maccabi”. Didelio skirtumo, manau, nėra.
