“Žalgiris” pradėjo keturių rungtynių, nulemsiančių, ar pateks į kitą etapą, seriją. Žaista su vienais iš pagrindinių konkurentų ir pralaimėjimas 80:91 gerokai sukomplikavo “Žalgirio” padėtį. Blogiausia, kad komanda atrodo, lyg vėl būtų nublokšta į sezono pradžią. Prieš porą mėnesių dėl “žalgiriečių” lėtumo strigo puolimas, o ketvirtadienio (01.08) rungtynėse visiškai neveikė gynyba.
Ar galima sakyti, kad 91 “Žalgirio” praleistas taškas yra daug? Viena vertus, Eurolygos rungtynėse tai, be abejo, daug. Antra vertus, su tokia gynyba kaip vakar kauniečiai turėjo praleisti dar daugiau. Reikia prisiminti, kad graikai dažnai mėtė laisvi iš toliau, tačiau pataikė tik trečdalį metimų. Taigi negalima suversti kaltės dėl pralaimėjimo vien sėkmės stokai.
Tokia gynyba, kokią demonstravo “Žalgiris”, gal ir tiktų LKL rungtynėms, tačiau Eurolygoje panaši prabanga neleistina. Kauniečiai dengėsi toli nuo varžovų ir kartais atrodydavo, kad atakuojant “Panathinaikos”, aikštelė dvigubai padidėja, sukurdama erdvę manevrams. “Žalgiris” kartkartėmis mėgindavo gintis zona, bet graikai ją be vargo ištampydavo. Per daug laisvės turėjo gerai žaidimui vadovavęs A. McDonaldas, kurį dengdavęs M. Beričius jau anksčiau įrodė, kad nėra labai patikimas gynėjas.
“Panathinaikos” pasirodė daug greitesnė komanda. Tokią išvadą buvo galima padaryti dar prieš rungtynes, pažiūrėjus į komandų sudėtis. Stiprios priekinės linijos neturintys varžovai startiniame penkete dargi išleido tris gynėjus, taip galutinai sutvirtindami greičio pranašumą. Graikai daug lengvų taškų pelnė kontratakose, tačiau blogiausia ne tai, o prasta gynyba per pozicinį jų puolimą. Beje, “Žalgirio” puolime kontratakos vėl buvo tapusios muziejine retenybe.
Sumažinti greičio trūkumą pavyko tik ketvirtajame kėlinyje, kai A. Sireika ryžosi kartu su A. Saboniu į aikštę išleisti keturis lengvus žaidėjus. Variantas, kai M. Timinskas atlieka “sunkaus” krašto puolėjo vaidmenį, ne kartą pasiteisino jau praėjusiame sezone. Turint omenyje, kad “Žalgiriui” ir anksčiau trūko staigumo, o komandą sustiprins snaiperis A. Bagatskis, galbūt žaidimas su keturiais lengvais krepšininkais turėtų būti dažniau naudojamas ateityje. Bent jau kol atgaus formą D. Lavrinovičius.
Jau kelintose rungtynėse su “Panathinaikos” iš eilės graikai mėgina išnaudoti “lengvojo” karšto puolėjo F. Alverčio ūgio pranašumą. Šis bando “centruoti” ir savo veiksmais smarkiai lemia rungtynių baigtį. Kaune F. Alverčio “centravimas” neatnešė didelės naudos, o ketvirtadienį jo niekas taip ir nesugebėjo sustabdyti. Būtent sėkmingas šio elemento panaudojimas nutraukė “Žalgirio” spurtą ketvirtame kėlinyje, kai buvo priartėta iki penkių taškų.
Prie nesėkmės priežasčių galima priskirti ir E. Cotos žaidimą. Po rungtynių pats įžaidėjas pareiškė, kad tai blogiausios varžybos jo karjeroje. Iš tiesų, kai komandos vedlys padaro 7 klaidas ir pataiko tik du dvitaškius iš aštuonių, problemos atakoje nestebina. Užtikrintai laimėta (36:22) kova po krepšiais ir rezultatyvus aukštaūgių žaidimas vėl nepadėjo.
Situaciją turnyrinėje lentelėje dar pablogino tai, kad “Montepashi” nugalėjo CSKA. Nuo “Skipper” viena pergale atsiliekantys bei lygiai taškų su graikais ir Sienos krepšininkais turintys kauniečiai kol kas dar pakliūtų į antrą etapą, bet jau balansuotų ant ribos. Į kovą, aišku, dar bandys įsitraukti “Unicaja”, netikėtai laimėjusi prieš “Maccabi”.
Ne mažiau svarbios rungtynės nei vakarykštės laukia kitame ture, kai Kaune svečiuosis “Montepashi”. Įdomu, kad varžybose su CSKA italai irgi laimėjo, smarkiai atsilikdami kovoje dėl kamuolių (28:40). Tai kompensavo tritaškių pataikymas net 60 proc. taiklumu. Gerų metikų Sienos komandoje tikrai netrūksta. Turint tai omenyje, “Žalgiriui” būtina pagerinti gynybą. Pralaimėjimas ateinantį ketvirtadienį dar nebūtų tragedija, bet sudarytų visas prielaidas jai atsirasti.