Antradienį (03.18) rungtynėse su Salonikų PAOK tiek rezultatas (109:79), tiek vilniečių žaidimas priminė tai, ką matėme sezono pradžioje. Varžovai parklupdomi jau per pirmą kėlinuką, o paskui prasideda sutriuškinimas, pagardintas gražiais dėjimais ir perdavimais. Šį kartą priešininkų sutriuškinimas yra dvigubai malonesnis, nes teikia vilčių prieš paskutines pogrupio rungtynes.
Komanda jau prieš rungtynes atrodė naujai kaip niekada. Pasikeitė du žaidėjai, o to šį sezoną “Lietuvos ryte” dar nematėme. Naujokų atsiradimas ir kalbos apie ribotą A. Okunskio panaudojimą kėlė papildomą intrigą. Nors sakydamas, kad ukrainietis pasirengęs žaisti tik 15 min., J. Kazlauskas turbūt gudravo. A. Okunskis ilsėjosi daug, tačiau tai lėmė rezultatas, o ne jo būsena.
Būtent varžovų trenerio B. Prelevičiaus bandymas priešpriešinti ukrainiečiui jauną L. Makrokefalidį, o ne B. Scottą, suteikė vilniečiams galimybę lengvai įgyti persvarą. B. Prelevičius tą patį darė ir Salonikuose, tačiau ten graikų atsarginį turbūt įkvėpė sirgaliai. Vilniuje viskas atvirkščiai.
J. Kazlauskas daug šnekėjo apie varžovų aukštaūgius ir skyrė jiems papildomą dėmesį. Šį kartą tai sugebėta padaryti be zoninės gynybos, užteko, kad mažieji žaidėjai kartais ateitų į pagalbą. Kurį laiką tuo sėkmingai naudojosi B. Milisalvjevičius, tačiau net visa graikų gynėjų linija kartu sudėjus neturėjo potencinių galimybių išmušti vilniečius iš vėžių. Kartkartėmis B.Prelevičius pabandydavo žaisti lengvu penketu. Tai pasiteisino Salonikuose. Vilniuje J. Kazlauskas dažniausiai taip pat greitai išleisdavo keturis aikštės žaidėjus. Svarbu, kad pavyko apsiginti nuo tritaškių metimų. Graikai pataikė 4 iš 18 (22 proc.). Atmetus du nieko nelemiančius N. Kommatos tritaškius pabaigoje, pataikymas išeina visiškai apgailėtinas.
Puolime vilniečiai buvo įvairiapusiški, tą rodo ir pelnytas taškų skaičius. Žaidimas vienas prieš vieną buvo suderintas su tolimais metimais, įkirtimais po krepšiu ir perdavimais laiku A. Okunskiui. Svarbiausia, kad komanda palaikė greitą tempą. Šiuo atžvilgiu didelio žaidėjų pasirinkimo neturintis PAOK buvo tinkamas priešininkas.
Abu komandos naujokai nei maloniai nustebino, nei nuvylė. S. Kuzminskas stengėsi būti aktyvus, tačiau tai daugiau pasireiškė pražangomis. T. Delininkaitis nebandė lįsti į pirmas eiles, bet gerai papildė komandą, atliko porą rezultatyvių perdavimų. Apskritai vakar klaipėdietis paliko geresnį įspūdį. Komandoje laikinai neliko vietos S. Jasaičiui. Tai paaiškinta noru padidinti ūgio potencialą. Galima įžiūrėti ir kitų priežasčių. S. Jasaičio vaidmuo šį sezoną turėtų mažėti, mat dabar turime S. Woodberry, kuris LKL finale tikrai vaidins didelį vaidmenį. Taigi jaunajam puolėjui teks kiek pasislinkti į atsarginių suolelio gilumą.
Laimėjus prieš graikus ir žinant apie “Skonto” sutriuškinimą, situacija pogrupyje tampa labai aiški. Reikia 12 taškų persvaros paskutinėse rungtynėse. Optimizmą kelia padidėjęs greitis, nes jugoslavai tikrai bandys primesti lėtą žaidimą, kuris įklampino vilniečius Jugoslavijoje. Be to, teks galvoti apie jaunojo genijaus D. Miličičiaus mįslę. Šis latviams įmetė 37 taškus, pridėjo 9 atkovotus kamuolius ir tiek pat rezultatyvių perdavimų. Matyt, į dešimtuką vėl bus įtrauktas S. Kuzminskas. Svarbiausia jau rungtynių pradžioje primesti jugoslavams greitą žaidimą, antraip atlošti taškų deficitą gali paprasčiausiai pritrūkti laiko.
