Prieš savaitę “Maccabi” treneris P. Gershonas labai nepergyveno dėl pralaimėjimo “Žalgiriui”, nes kauniečiai tikrai žaidė geriau. Viskas greitai pasikeitė. Dabar galima tą patį pasakyti apie vakarykštį (03.19) “Žalgirio” pralaimėjimą “Pamesai” 76:85. Šeimininkai tikrai labiau nusipelnė pergalės. Deja, po puikios antrojo etapo pradžios, dabar vėl pamatėme anksčiau nerimą kėlusias tendencijas.
Prisiminkime, kaip sunkiai “Žalgiris” atrodė sausio ir vasario mėnesiais. Lėta, nepaslanki komanda, besiremianti beveik vien aukštaūgių jėga. Komanda – ledlaužis, kuris sunkiai skinasi kelią, bet dažniausiai vis tiek prieina neįveikiamą kliūtį. Antrajame etape “Žalgiris” ryškiai atsigavo, pagreitėjo, puolimas pasidarė įvairesnis. Vakar matėme vasario, o ne kovo mėnesio pavyzdžio “Žalgirį”. Džiaugsmo tai nekelia, tačiau į paniką pulti irgi neverta. Vienos prastos rungtynės išvykoje prieš stiprų varžovą dar nereiškia, kad komanda vėl krizėje.
Labai daug apie vakarykštes rungtynes pasako “Žalgirio” gynėjų surinkti reitingo taškai. G. Gustas surinko –4, D. Šalenga –0, E. Cota - 8 taškai. Tiek pagal statistiką, tiek pagal tai, ką matėme aikštelėje galima sakyti, jog įžaidėjas sužaidė blogiausias rungtynes šį sezoną. Jei anksčiau E. Cota dažnai būdavo tas, kuris padėdavo aukštaūgiams ir vesdavo ekipą į priekį, tai vakar amerikietis daugiausiai blaškėsi ir klydo. Kai prastai žaidžia E. Cota, “Žalgiris” pralaimi.
Iš vienos pusės, galima sakyti, jog “Žalgirio” aukštaūgiai dominavo. Jie trise surinko 44 iš 76 ekipos taškų. Kita vertus, ispanams pavyko beveik lygiai kovoti dėl kamuolių, o tai, žaidžiant su kauniečiais, labai svarbus faktorius. Tiek varžovų treneris P. Olmosas, tiek D. Tomaševičius pažymėjo būtent kovą dėl kamuolių ir gynybą.
Gynyboje “Pamesa” antroje rungtynių dalyje nudirbo didelį darbą. Trečiame kėlinyje “Žalgiris” pelnė tik dešimt taškų, bet ir tai dar nenusako tikrosios padėties. Visi tie dešimt taškų buvo pelnyti sunkiai, šiaip ne taip perduodant kamuolį A. Saboniui arba T. Beardui. Visi kiti puolimo metodai nešė tik žalą. Ispanų gynėjai dargi spėdavo dažnai padėti savo aukštaūgiams, kovojantiems su “Žalgirio” sunkiąja artilerija.
Antroje rungtynių pusėje “Žalgiris” jau irgi gynėsi neblogai, ko negalima pasakyti apie pirmus du kėlinius. Didžiausia skylė gynyboje buvo vėlgi E. Cota. Jis nesugebėdavo uždengti nei A. Montecchia, nei R. Packo. “Pamesa” pademonstravo, jog turi gan lygią sudėtį. Pažvelkime į pirmą kėlinį. Iniciatyvos vienas po kito ėmėsi F. Oberto, D. Dikoudis ir G. Packas. Tik paskui iniciatyvos ėmėsi A. Rigeaudeau. Kauniečiai karts nuo karto nevykusiai apsikeisdavo dengiamaisiais ir prancūzas likdavo prieš mažesnį krepšininką. Keletą kartų “Pamesa” surengė kontratakų serijas, leisdavusias nutolti.
“Žalgirio” puolimas buvo itin skurdus. Tik keturi pataikyti tritaškiai. Tik viena rezultatyvi kontrataka (ir per ją M. Timinskas sugebėjo užgriūti ant gynėjo). Tik E. Cota pelnydavo taškus po prasiveržimų. “Pamesa” didesnę rungtynių dalį žaidė be lengvojo krašto puolėjo. Tai reiškė, kad M. Timinską dengė silpniau po krepšiu žaidžiantis krepšininkas. Anksčiau Mindaugas mėgdavo agresyviai žaisti vienas prieš vieną. Dabar tai matome vis rečiau.
Šį kartą nepasiteisino nei lengva sudėtis, nei zonos gynyba. Greičiau atvirkščiai. Pirmame kėlinyje D. Dikoudis pasinaudojo tuo, kad jį kurį laiką dengė mažesnis M. Timinskas. Ketvirtajame ginantis zona, ispanai tik padidino skirtumą.Pogrupyje trivaldystė ir bet kuri komanda iš trijų gali tikėtis pasiekti didįjį ketvertą. “Maccabi” aišku vėl tapo favoritu, nes abi rungtynes su pagrindiniais konkurentais žaidė išvykoje. Panašu, kad Tel Avive “Žalgiriui” jau reiks galvoti ne apie tuos aštuonis Kaune sukauptus taškus, o apie pergalę.
