Pankai savo laiku lietuviams reiškė maždaug tą patį, ką pornografija, narkotikai ir t.t. - supuvusių Vakarų įtaką. Prieš 15 metų užplūdę gatves jaunuoliai pagarsėjo netradicine išvaizda ir muštynėmis su “montanomis”, tačiau gal nė patys nežinojo, kokiam judėjimui bando atstovauti sovietų imperijoje. Vėliau pankų gretos pradėjo mažėti, proporcingai daugėjant užrašų “punks not dead” ant sienų.
Užrašas pasirodė teisingas, jie iš tikrųjų nemirė. Nei pasaulyje, nei Lietuvoje. Dar neseniai Vilniuje veikė trys pankų klubai, nuolatos organizavę koncertus, o kartais netgi filmų peržiūras. Dabar tie klubai arba išnyko, arba nepriskirtini pankams, tačiau įvairūs renginiai vyksta ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Šalčininkuose. Nors pankai dažniausiai siejasi su anarchija, organizacinių sugebėjimų jiems reikia pavydėti. Mūsų šalyje lankosi grupės iš visos Europos. Taigi pankai mirti net nesiruošia. Jie aktyviai reiškiasi kaip antiglobalistai, pacifistai ir vegetarizmo propaguotojai. Apie tai “Omni Laike” jau rašė V. Kanapeckas (http://www.omni.lt/index.php?base/z_52325).
Minėtos idėjinės nuostatos pankams buvo būdingos ne visada. Šis judėjimas, kaip ir viskas šiuolaikiniame pasaulyje, nestovi vietoje. Pankų subkultūros ištakos glūdi 7 ir 8 dešimtmečių sandūroje. Tuo metu JAV atsirado keletas grupių, kurios savo šiurkščia muzika, antivisuomeniškais tekstais ir provokuojančiu elgesiu nedviprasmiškai rodė, kad esamos normos jų netenkina. Grupės “Stooges” vokalistas Iggy Popas jau tada nesidrovėdavo demonstruoti užpakalį scenoje arba apspjaudyti publiką, tuo parodydamas gaires būsimoms kartoms. Terminas “punk rock” pirmą kartą buvo pavartotas 1971 metais. Iki tol žodis “punk” reiškė tik purvą, atmatas. O V. Šekspyro laikais taip vadintos prostitutės (pats klasikas žodį irgi vartojo).
JAV judėjimas iš karto neprigijo, tačiau ten jį pastebėjo britas M. McLarennas, nutaręs naują protesto formą pervežti į Didžiąją Britaniją, kur tuo metu buvo gan palankios sąlygos naujam judėjimui atsirasti. Šalį kankino ekonominė krizė, kuri ypač palietė darbininkų klasės jaunimą, iš kurio ir kilo dauguma pankų. Padidėjo biurokratinis aparatas, dalis vaikų nevaikščiojo į mokyklą. Be to, senosios hipių laikais iškilusios muzikos žvaigždės arba išnyko, arba tapo milijonieriais ir atitolo nuo publikos. Jaunimui reikėjo naujų vedlių. Ir jais tapo M. McLarenno suburta grupė “Sex Pistols”, kurią galima laikyti pankroko simboliu. 1975 m. lapkričio 5 d. Londone įvyko pirmas jų koncertas, trukęs 10 minučių. Tiek laiko užteko, kad persigandęs salės darbuotojas išjungtų elektros energiją. Ironiška, tačiau 1993 m. spalio 16 d. Varėnoje vykęs pankų koncertas buvo nutrauktas dėl tos pačios priežasties. Taigi per 18 metų Lietuvos provincija lyg ir pasivijo Londoną.
Muzikoje ankstyvieji pankai pasižymėjo grubiu ir primityviu garsu, o jų ideologijoje galima išskirti du dalykus. Visų pirma tai nihilizmas. Netikėta, kad atskiro žmogaus pastangos gali pakeisti pasaulį. Su tuo sietinas bendravimo normų nepaisymas ir provokuojantis elgesys viešose vietose pankroko suklestėjimo laikotarpiu. Nuomonė, kad jaunimas neturi ateities (“Sex Pistols” vienoje garsiausių dainų yra žodžiai “nebėra ateities mums”) skatino gyventi šia diena. Atsirado posakis: “Kiaulidėje ir patiems geriau būti kiaulėmis”.
Antra savybė - anarchizmas. Manoma, kad bet kokia sistema žlugdo individą, pajungia jį savo valiai. Todėl bet kuri sistema yra blogis. Ypač daug šio judėjimo kritikos teko kapitalizmui. Dauguma pankų yra arba apolitiški, arba laikosi kairuoliškų pažiūrų.
Kaip pažymi judėjimo tyrinėtoja M. Harron, vėlesnės pankų kartos pasuko prie ortodoksiškesnių kairiųjų ir perėmė dalį hipių bruožų, tokių kaip pacifizmas, vegetarizmas, susirūpinimas ekologija. Dabar galima pridėti ir antiglobalizmą.
Visais laikais pankų judėjimas pasižymėjo demokratiškumu ir tolerancija. Jame nėra aiškios takoskyros tarp lyderių ir eilinių judėjimo atstovų. Kiekvienas gali ką nors padaryti pats: suburti grupę, sukurti klubą ar suorganizuoti koncertą. Pankai dažniausiai pasižymi tiek rasine, tiek lytine, tiek seksualine tolerancija. Pankų judėjime daug nuveikė moterys. Neakcentuojami skirtumai tarp skirtingų rasių ir tautų. Fašizmą su įvairiomis jo atmainomis galima vadinti didžiausiu pankų priešu. Dar 1976 m. populiari grupė “Clash” atsisakė kitai grupei paskolinti instrumentus, kai pamatė ant jų drabužių svastiką.
Ideologija lieka ideologija, bet daugiausiai dėmesio (turbūt ir keiksmų bei fizinės prievartos) pankai sulaukė dėl savo įvaizdžio. Savo išvaizda siekta pabrėžti asmeninę nepriklausomybę ir panieką sustabarėjusioms visuomenės normoms. Tai parodo ir faktas, kad įžeidžiamas žodis “punk” buvo mielai priimtas pačių judėjimo atstovų. Nors manoma, kad tikras pankas turi rengtis bet kaip ir nesivaikyti jokio įvaizdžio, judėjimo pradžioje Anglijoje susiformavo tam tikri išvaizdos standartai. Prie jų galima priskirti odines striukes, suplyšusius siaurus džinsus, kareiviškus batus, į įvairias kūno vietas veriamus auskarus, grandines ir žiedus. Vizitine kortele tapo suvelti dažyti plaukai ir irokėziškos skiauterės. Šiuo metu pankai mažiau išsiskiria savo išvaizda. Mažiau naudojama metalinių aksesuarų, nors apskritai jų išliko daug. Išpopuliarėjo iš Jamaikos “reggae” muzikos mėgėjų pasiskolinta šukuosena, vadinama dredais. Dažnai avimos kareiviškos kamufliažinės kelnės. Jaučiama hip-hopo subkultūros aprangos įtaka - nešiojami platūs drabužiai.
Pankų santykiai su teisėsauga niekad nebuvo paprasti. Daugiausiai nesutarimų tarp pankų ir teisėsaugos kildavo 8 dešimtmetyje dėl įžūlaus elgesio gatvėse ir smulkaus chuliganizmo. Be to, tarp pankų nuo pat pradžių buvo populiarūs narkotikai. Vienas iš “Sex Pistols” lyderių Sidas Vicious mirė perdozavęs heroino. Narkotikai būdavo vartojami ir koncertuose. Tiesa, heroiną ir kitus sunkius narkotikus didele dalimi išstumia marihuana. Pasisakoma už jos legalizavimą. Be to, dalis pankų renginių būdavo nesankcionuoti arba pažeisdavo viešąją tvarką ir sukeldavo konfliktus su policija. Antai 1977 m. Londone karalienės gimtadienio proga (monarchijai dažnai kliūdavo pankų dainose) suorganizuotas koncertas ant išsinuomoto laivo denio. Po susirėmimo su policija suimta 11 koncerto dalyvių. Pastaruoju metu konfliktai dažniausiai kyla ne dėl chuliganiško elgesio gatvėse, o dėl pankų dalyvavimo antiglobalistinėse demonstracijose.
Auksiniai pankroko laikai Anglijoje kaip prasidėjo 8 dešimtmetyje, taip tą patį dešimtmetį ir baigėsi. Dėl to dažniausiai kaltinama popindustrijos įtaka. Judėjimas tapo labai masiškas ir išplito po pasaulį, tačiau jo, kaip socialinio protesto, reikšmė smarkiai sumažėjo. 9 dešimtmetyje pankai didele dalimi grįžo ten, iš kur atėjo - į pogrindį. Laimei, jie atlaikė daugeliu atvejų žudantį kontaktą su masine kultūra ir dabar vėl darosi pastebimi. Turint omenyje, kiek kvailų stereotipų tebėra gajūs mūsų visuomenėje, galima drąsiai teigti, jog pankai dar turi ką veikti.
Straipsnis parašytas pagal Pilietinių iniciatyvų centro projektą “Pažink mane, pažink save”.
