Visada atsiranda kam suversti kaltę krepšinyje. Tai gali būti teisėjai, silpnas trenerių darbas, blogi žaidėjai. Bet kas. Ir dažniausiai visa tai tinka, nes vienas iš faktorių pasirodo teisingas. Tik išskirtiniais atvejais pasiseka blogai žaidžiant laimėti rungtynes ir tada besti pirštu į varžovus. “Žalgiriui” pasisekė, nes būtent tokius, Eurolygos standartų neatitinkančius varžovus jie sutiko ketvirtadienį (02.12).
Slovėnai neatėmė iš kauniečių paskutinio šanso vien todėl, kad yra tikrai silpna komanda. “Žalgirio” pergalę rezultatu 72:65 galima sutapatinti su silpniausiomis sezono rungtynėmis. Užtenka pažiūrėti į Adrijos lygos turnyrinę lentelę, kad įsitikintum, jog kauniečiai susidūrė su žemesnio lygio ekipa. Ten “Krka” per 20 rungtynių laimėjo 8 kartus ir dalijasi 8-9 vietas su Splito “Croatia osiguranje”. Tais pačiais kroatais, kuriuos du kartus negailestingai sutriuškino potencialiai už “Žalgirį” gerokai silpnesnis “Lietuvos rytas”.
Vakar A. Sireika pabandė pateikti porą staigmenų. Vienas iš jų - A. Javtokas startiniame penkete. Vaikinas, aišku, stengėsi, aktyviai kovojo po krepšiu, bet šiaip jau jo pasirodymas stebino. Žinant, kad abu “Krka” pagrindiniai aukštaūgiai yra judrūs ir gerai mėto iš toli, peršasi išvada, kad A. Javtoko raumenys nebuvo pats tinkamiausias ginklas. Puolėjas visiškai nesusitvarkė su R. Rickertu. Ir vėl kur kas labiau pasiteisino žaidimas su vienu aukštaūgiu ir keturiais mažais žaidėjais. Atrodo, po visų nesėkmingų bandymų prisitaikyti prie komandos, A. Sireika mėgina pritaikyti komandą prie savęs. Juk jis visada mėgo lengvą sudėtį.
Kitas netikėtumas buvo varžovų įžaidėjo C. Gilberto gynyba. Kažkodėl kai aikštėje būdavo D. Šalenga (o žaidė jis ilgiausiai, daugiau kaip 37 min.), įžaidėją dažniausiai dengdavo būtent jis. Šiaip jau komandos organizatoriaus gynybos patikėjimas aukštesniam varžovui nėra retas atvejis, tačiau naudojamas jis daugiausiai žaidžiant prieš tikrai aukštos klasės krepšininkus. Tokius kaip Š. Jasikevičius ar E. Cota. Sunku pasakyti, kuo ypatingos garbės nusipelnė C. Gilbertas. Paprastai atiduodavęs 1,4 rezultatyvaus perdavimo, vakar jis atidavė net penkis. Be to, rungtynių pradžioje G. Gustui dėl tokio trenerio sprendimo teko dengti gerokai aukštesnį krepšininką.
Kažin ar dar vienu netikėtumu galima vadinti E. Cota nebuvimą startiniame penkete. Atrodo, jam vakar nebuvo numatytas vienas iš pagrindinių vaidmenų. Turbūt dėl ligos. Tik bėda, kad geru atakuojančiu gynėju tampantis G. Gustas dar kartą parodė, koks prastas yra įžaidėjas. Vargšui E. Cota vėl teko “arti” 34 min. Iš tiesų “Žalgiris” be E. Cota - “Žalgiris” be ateities. Net jeigu įžaidėjas ir nesužaidžia gerų rungtynių.
Susidaro toks įspūdis, kad “Žalgiriui” reikia daugiau paprastumo. Elementarus dviejų žaidimas prieš du, sienelės ir individualūs prasiveržimai atneša plika akimi matomą naudą. Turint didelį pranašumą po krepšiu ir tokį įžaidėją kaip E. Cota, dviračio išradinėti nereikia. Ne veltui komandos puolime bene geriausią įspūdį palieka abiejų amerikiečių tarpusavio supratimas. Paprasta, bet efektyvu. Atrodo, E. Cota vis geriau išnaudoja ir A. Sabonio galimybes (to negalima pasakyti apie kitus “Žalgirio” krepšininkus).
“Krka” vakar žaidė labai paprastą krepšinį. Arba jie mėgindavo palikti laisvus savo snaiperius toliau nuo krepšio, arba atiduodavo kamuolį R. Rickertui. To užteko, kad “Žalgiris” vos vos laimėtų. Prieš savaitę buvo galima padėkoti “Maccabi” už tai, kad išvengta sutriuškinimo, o dabar belieka padėkoti “Krka” už prastą pataikymą (38 proc. dvitaškių, 29 proc. tritaškių). Galėjo baigtis kur kas blogiau.
Deja, ne visos komandos stengiasi nutiesti “Žalgiriui” kilimėlį į kitą etapą. Vakar pralaimėjusi Maskvos “CSKA”, aišku, atvažiuos į Kauną kovoti, o ne atlikti formalumų. Galima tikėtis, kad C grupėje Vroclavo ekipa pralaimės paskutines rungtynes Trevizo “Benetton” (nors ir išretintai traumų). O štai A grupėje padėtis nenuspėjama ir kažkas iš jos komandų gali pakišti “Žalgiriui” koją. Nes po vakarykščių rungtynių nelabai tikisi, kad “CSKA” bus nugalėti.
