Netgi žodis “amžiaus” čia ne visai tinka. Juk šiame šimtmetyje gyvename dar neilgai, o vakarykštes (05.06) “Lietuvos ryto” ir “Žalgirio” rungtynes galima pavadinti įspūdingiausiomis per visą LKL istoriją. 0,3 sekundės atakai, vienas kamuolio lietimas, du taškai ir kauniečių pergalė 82:80. Net aršiausias “Lietuvos ryto” fanas po tokių rungtynių turėtų didžiuotis savo šalies čempionatu.
Prieš finalo seriją klausimas, ar vilniečiai sugebės bent jau sukurti intrigą, buvo tikrai nejuokingas. Žinoma, komandą veikė vyriausiojo trenerio nebuvimas, tačiau netgi ir tokiomis sąlygomis žaidimą pusfinalyje tenka vertinti kaip nepatenkinamą. Dabar jau galima sakyti, kad intriga finale bus. Aišku ir tai, jog J. Kazlausko įtaka komandai milžiniška. Kiekvienai ekipai trenerio netektis yra svarbi, o “Lietuvos rytui” - ypač.
Galima sakyti, kad J. Kazlauskas sugebėjo ne tik pasinaudoti stipriosiomis vilniečių žaidimo pusėmis, bet ir iš dalies užglaistyti silpnąsias. Prie stipriųjų, aišku, priskiriu tritaškius metimus, kurie padėjo atitrūkti pirmoje žaidimo pusėje, ir gerą gynybą. Silpnosios jau seniai bado akis. Tai gan ribotas puolimo arsenalas ir nesugebėjimas pasipriešinti varžovų priekinei linijai. Puolime vakar rungtyniauta įvairiai. Tritaškius puikiai papildė prasiveržimai, kuriuos atlikdavo ne vien pripažinti lyderiai, bet ir V. Krstičius su K. Šeštoku. Dėl V. Krstičiaus žaidimo užtušuotas dar vienas senas trūkumas - menkas įžaidėjo indėlis metant į krepšį. Kad kroatas moka atakuoti, jis yra pademonstravęs dar savo šalies rinktinėje. Ką gi, įgūdžiai prisiminti pačiu laiku. Vykusiai naudotasi ir žaidimu du prieš du.
Su “Žalgirio” aukštaūgiais tvarkytasi pusėtinai, nes T. Beardas berods daugiau rungtyniavo su savo paties temperamentu nei su varžovais. K. Davido sustabdyti taip ir nepavyko, bet K. Šeštokas bent jau atsakė savo taškais. Apskritai šis puolėjas kartais nustebina, rungtyniaudamas prieš “Žalgirį” ir tampa vienu iš pagrindinių veikiančių asmenų. Vis tik šį kartą jis liko K. Davido šešėlyje.
Abi komandos pademonstravo gerą žaidimą gynyboje. Tai jų tarpusavio dvikovose matome dažnai. Vakar ir “Žalgiris”, ir “Lietuvos rytas” kelis kartus bandė gintis zona. Šiuo atžvilgiu geriau sekėsi vilniečiams, o tai nėra nuostabu. Jiems tokia gynyba ir reikalingesnė, turint omenyje problemas po krepšiu. Tuo tarpu kauniečiai tokiais atvejais suteikdavo pernelyg daug laisvės varžovų snaiperiams.
Rungtynių pradžioje atrodė, kad J. Kazlauskas pranoks savo įpėdinį A. Sireiką. “Žalgirio” taktika buvo labai jau primityvi. Ne pirmą kartą matome, kaip kauniečiai žūtbūt stengiasi išnaudoti savo jėgos pranašumą ir tai labai primena vieną ironišką rusų posakį. Gerai sukomplektuota komanda tiesiog atiduoda kamuolius po krepšiu, kur braunamasi gan bukai. Net Los Andželo “Lakers” neleidžia sau tokios prabangos. Deja, iš “Žalgirio” repertuaro beveik išnyko tritaškiai metimai. Tokių vakar pasitaikė tik trys. Vienintelis D. Šalenga dar nusipelno garbingo snaiperio vardo. T. Beardas per trumpą laiką tapo legenda ir tai kartais trukdo. Juk jis stipriausias, jis turi šluoti visus, jis aiškiai pats taip mano. O pavyksta ne visada ir tai kenkia komandai. Tik darbo ėmusis vienam geriausių Europoje įžaidėjų E. Cotai, kauniečių reikalai pagerėjo.
Matėme šiokių tokių eksperimentų abiejose pusėse. “Žalgiris” kurį laiką rungtyniavo su K. Davidu “centro” pozicijoje ir keturiais aikštės žaidėjais. Analogiškai J. Kazlauskas porą kartų naudojosi A. Javtoko ir keturių “mažiukų” paslaugomis. Būtent šiuos momentus galima įvardyti kaip vieną iš nedaugelio vilniečių trenerio klaidų. Pirmoje žaidimo pusėje didelės žalos tai dar neatnešė, tačiau ketvirtajame kėlinyje visai sugriovė iniciatyvą beatgaunančio “Lietuvos ryto” planus. Po krepšiu atsivėrė daugybė skylių, o S. Woodberry turėjo dengti K. Davidą. Kad ir kaip aukštai vertintume Steve’o sugebėjimus, jis irgi turi ribas.
Džiugu tai, jog šiemet, kaip ir pernai, turbūt turėsime dėmesio vertą kovą mažajame finale. Ir vėl “Alita” įgijo gerą formą reikiamu metu. O didžiajame finale favoritais vadinami kauniečiai lyg ir gavo nemenką persvarą. Jie potencialiai stipresni. Antra vertus, J. Kazlauskas ką tik pakilo iš ligos patalo, taigi vilniečių komanda turėtų keistis į gerąją pusę.
