Vida VENCLOVIENĖ
"Neseniai gydytojas nustatė, jog mano kraujospūdis yra padidėjęs. Norėčiau daugiau sužinoti apie šią ligą: kokie šios ligos simptomai, rizikos faktoriai ir kaip kovoti su padidėjusiu kraujospūdžiu. Ir dar - ar hipertonikams nekelia pavojaus seksas?"
Vilius B. Iš Vievio
Padidėjęs kraujospūdis mediciniškai vadinamas arterine hipertonija. Kraujo spaudimas - tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, augantis ir krentantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Jei jis per didelis, pakenkiama kraujagyslių sienelėms, storėja širdies raumuo, atsiranda pokyčių inkstuose, akyse, smegenyse. Sveiko žmogaus kraujospūdis nėra pastovus, jis kinta priklausomai nuo veiklos, emocinės būsenos.
Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio). Pavojaus nėra, jei jis neviršija 140/90 mm Hg, tačiau jei kraujospūdis nuolat didesnis nei 140/90 mm Hg - jį būtina mažinti. Tai nėra senėjimo požymis, tai yra liga ir ją būtina gydyti!
Pirmieji hipertonijos simptomai: galvos skausmas, ypač sunkumas pakaušio srityje; galvos svaigimas; padažnėjęs širdies plakimas, tvinkčiojimas smilkiniuose; apetito praradimas ar net lengvas pykinimas; maudžiantis ar dilgčiojantis skausmas širdies plote. Visa tai gali lydėti miego sutrikimai, padidėjęs nuovargis ir dirglumas.
Arterinės hipertonijos išsivystymui reikšmės turi daug faktorių: paveldėjimas, amžius (didesnis nei 35 m.), per didelis valgomosios druskos kiekis maiste, rūkymas, gausus alkoholio vartojimas, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris. Beveik 80 procentų žmonių, turinčių antsvorį, sulaukus 45 metų ar net anksčiau, prasideda problemos dėl padidėjusio kraujospūdžio.
Mat dėl per didelio kūno svorio per didelė apkrova tenka kraujotakos ir nervų sistemai, kraujagyslių sienelės būna "apaugusios" cholesterinu. Todėl labai svarbu diagnozuoti ligą pačioje jos pradžioje ir neleisti jai vystytis. Pirmiausia reikia sureguliuoti kūno svorį ir nuolat stebėti kraujospūdį.
Negydoma hipertonija iš lėto progresuoja ir neretai pasireiškia hipertoninėmis krizėmis (būklė, kai dėl staiga padidėjusio spaudimo sutrinka kraujotaka gyvybiškai svarbiuose organuose: smegenyse, širdyje, inkstuose), gali žmogaus gyvenimą sutrumpinti 10-20 metų. Negydoma hipertonija gali sukelti miokardo infarktą, galvos smegenų insultą, inkstų ar širdies nepakankamumą, regos sutrikimą.
Prieš pradedant gydymą, pirmiausia būtina atlikti tyrimus: šlapimo tyrimą, bendrą ir biocheminį kraujo tyrimą (atkreipiant dėmesį į kreatinino, kalio, kalcio, cholesterolio ir gliukozės kiekį kraujyje), vidaus sekrecijos liaukų hormoninį testą, elektrokardiogramą, akių dugno tyrimą.
Tik atlikus visus būtinus tyrimus gydytojas gali parinkti ir skirti reikalingus vaistus.
Norint sumažinti riziką susirgti arterine hipertonija arba išlaikyti stabilų kraujospūdį, reikia vadovautis tokiais principais: būti fiziškai aktyviam, kontroliuoti svorį, nes papildomas svoris apsunkina širdies veiklą, riboti suvartojamos druskos kiekį, atsisakyti gausaus alkoholinių gėrimų vartojimo, atsisakyti rūkalų, saikingai vartoti cukrų bei saldumynus, saikingai vartoti riebalus bei turinčius daug cholesterolio maisto produktus, į mitybos racioną įtraukti kuo daugiau daržovių, kurios pasižymi antioksidaciniu poveikiu, vengti streso, reguliariai matuotis kraujospūdį.
Hipertoninės krizės metu nuo sekso geriau susilaikyti, o remisijos laikotarpiu seksas hipertonikams netgi labai naudingas! Amerikos mokslininkai įrodė, kad bučiniai, švelnios glamonės ir prisilietimai normalizuoja arterinį kraujospūdį, kraujagyslės prasiplečia ir smegenys geriau aprūpinamos krauju.
Lietuvoje hipertenzijos paplitimas yra vienas didžiausių Europoje. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, 2005 metais Lietuvoje arterine hipertenzija sirgo 51,9 proc. 25 - 64 m. vyrų ir 50,9 proc. moterų.
Epidemiologiniai tyrimai rodo, jog arterinė hipertenzija yra labai svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, kuris 7 kartus padidina insulto, 6 kartus - širdies nepakankamumo, 3 kartus - miokardo infarkto riziką. Todėl arterinę hipertenziją galima ir reikia išaiškinti kuo anksčiau, kad būtų galima ją reguliuoti ir išvengti atskirų organų (širdies, smegenų, inkstų, kraujagyslių pakenkimo ir pasekmių) ligų, lemiančių didžiausią Lietuvos gyventojų mirštamumą.
