Keliolika metų vadovaudamas Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacijai (LŽTGA) įsitikinau, kad visuomenės demokratėjimo proceso vangumą iš dalies palaiko gan uždara ir sustingusi Lietuvos valstybės teisinė sistema. Užuot suaktyvinus visuomenę, išlaisvinus visuomenines iniciatyvas, buvo nepakankamai tobulinama teisinė bazė ir nesudarytos tam tinkamos sąlygos.
Tarkim, pastaruosius devynerius metus buvo nepritariama LŽTGA siūlymams išplėsti Lietuvos piliečių ir aktyvių visuomeninių organizacijų teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), įteisinti regioninius referendumus, reformuoti teismų sistemą ir tobulinti Teismų kodeksą, įvesti visuomenės atstovų – tarėjų – instituciją teismuose, nevyriausybinėms organizacijoms suteikti platesnes teises atstovauti ir ginti savo narius teismuose, sudaryti lengvatines finansines sąlygas dalyvauti ieškovais, ypač pakartotiniuose teismuose, socialiai remtiniems asmenims ir pensininkams, panaikinti bylų po Nepriklausomybės atkūrimo senaties terminą ir t. t.
Buvo aiškinama, jog mūsų visuomenė demokratijai nesubrendusi, gyventojai galį piktnaudžiauti suteiktomis teisėmis, dėl to mūsų silpna valstybė galinti nukentėti. Toks abejingumas teisinės sistemos tobulinimui ir žmogaus teisių gynimui sukėlė nemalonias pasekmes – šiuo metu yra didžiausias nepasitikėjimas Seimu, valstybės ir teisėsaugos institucijomis ir politinėmis partijomis, stebima principinių žmogaus teisių pažeidimų didėjimo tendencija. Lietuvos piliečių skundų Europos žmogaus teisių teismui sparčiai daugėja. Iki šiol registruota daugiau nei 600 bylų, iš jų mažiau nei 1/4 priimta nagrinėjimui. Žmogaus teisių pažeidimai nustatyti 17 bylų, dviem atvejais pažeidimų nerasta ir 4 atvejais – susitaikyta. Charakteringa, kad pažeidimai atsiradę dėl teisinių procedūrų, teisinės sistemos netobulumų. Šiais metais, ratifikavus Europos žmogaus teisių Konvencijos 14 Protokolą, dar labiau sugriežtės bylų priėmimo nagrinėjimui tvarka ir didžioji dalis ieškovų gali būti atstumti. Gal sutrumpės išvadų gavimo laikas. Iki šiol atsakymo reikėdavo laukti kelerius metus. ES suinteresuota, kad atsiradusias teisines problemas šalys kuo aktyviau spręstų savo valstybėse.
Prezidentas Valdas Adamkus susirūpino netvarka teisėsaugoje. Įsigalėjęs teismų uždarumas, nepakankama teisėjų atranka ir teismų kokybė, neproporcingai iškelti atlyginimai, nenumatyta teismų padarytos žalos nustatymo ir atlyginimo tvarka. Prezidento 2005.07.20 dekretu Nr. 2392 sudaryta 9 teisininkų darbo grupė Teismų kodekso tobulinimui. Čia vėl nematome iškilių visuomenės atstovų.
Bręsta diskusija dėl galiojančios teisinės tvarkos pakeitimų, konkrečiai, dėl kreipimosi į KT teisių išplėtimo Lietuvoje. Apie tai palankiai pasisakė LR Seimo Pirmininkas A. Paulauskas. ("Kauno diena", 2005-08-11). Daugiau nei trisdešimtyje Europos šalių piliečio teisė kreiptis į KT egzistuoja. Mes esame valstybių mažumos grupėje, kur nesama tokios teisės. Kadangi šiose šalyse gerai apgalvota darbo organizacija, nustatytos sąlygos ir kriterijai atrenkant bylas Konstituciniam teismui, konstituciniai teismai bylomis nėra perpildyti.
Manau, kad šalia Respublikos Konstitucijoje nurodytų keturių subjektų (Prezidentas, Vyriausybė, 1/5 Seimo narių, teismai), turinčių teisę kreiptis į KT, šią teisę reikėtų suteikti Seimo kontrolieriams, valstybės institucijoms imtinai iki savivaldybių, veikiančioms profesinėms ir nevyriausybinėms organizacijoms bei pavieniams piliečiams. Kyla klausimas, ar bylų gausa neblokuos Konstitucinio teismo darbo. Bylų ženkliai padaugėtų, bet KT institucijoje, atrenkant bylas nagrinėjimui, reikėtų įkurti griežtą filtracinę sistemą. Pagrindinis reikalavimas priimant bylas Konstituciniame teisme – kad būtų išnaudotos visos respublikos teisinės institucijos, kad būtų fiksuojami principiniai ir ženklūs žmogaus teisių pažeidimai ir būtų atitinkami kt. kriterijai, tokie, kaip teisinis dokumentų parengimas, pavyzdžiui, advokato pagalba.
Suprantama, kad teisinė reforma privers keisti KT įstatymą ir Respublikos Konstituciją. Proto ribose tektų didinti KT institucijos finansavimą, nes padidėtų teisėjų skaičius ir personalas. Diskusija parodys, ar reformai pritartų 2/3 Seimo narių, kurie turėtų balsuoti du kartus. KT taptų superkasacine ir superapeliacine institucija (E. Kūris). Tai reikštų, kad ji būtų paskutinė aukščiausioji teisinė Lietuvos institucija, kuri negalėtų užkirsti kelio į Europos žmogaus teisių teismą. Kviesdamas į diskusiją dėl teisinės sistemos reformos tikiu, kad ateityje bylų prieš Lietuvą galima būtų ženkliai sumažinti.
Arimantas DumčiusLR Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojasSeimo Tėvynės Sąjungos frakcijos narysProfesorius, LŽTGA Garbės pirmininkas
