Visas aplinkines žemes, didelius dvarus supirkusios stambios agrofirmos, kuriose įsigalėjęs užsienio kapitalas. Bet norima nupirkti ir jas. Siūlo 4 milijonus dolerių. Bet "lotyniškieji dvarininkai" nesileidžia į kalbas. Jie ir taip gyvena be jokio vargo. Viskas seniai suplanuota. O milijonai suteikia daug vargo, juos reikia kur nors investuoti. Kaip tai daroma, jie nežino ir nė nesirengia sužinoti. Geriau jau ištisus vakarus leisti geruose sostinės restoranuose, nes tam yra visos galimybės. Arba lankytis dar nelankytose Europos vietose.
Yra ir tokių vietinių papročių, prie kurių neįmanoma priprasti. Pavyzdžiui, masinis susidomėjimas plastine chirurgija. Visai jaunutės merginos svajoja įgyti subrendusių moterų figūras, o pastarosios - atvirkščiai - nori atrodyti kaip paauglės.
Iš vienos pusės, plastikos chirurgai patenkinti pacienčių srautais, mat nuo to tiesiogiai priklauso uždarbis. Tačiau baiminamasi, kad moterys, galinčios sau leisti tokias operacijas, nori skalpeliu pakeisti įgimtą išorę. Penkiolikamečių argentiniečių, pasiryžusių tokioms sudėtingoms operacijoms, kasmet padaugėja kelis kartus. Beje, į klinikas kreipiasi ne kandidatės į supermodelius, o paprastos tėvų lydimos mokinukės. Na, dar būtų galima suprasti 10-12 metų mergaitę, dėl ilgos nosies mokykloje pravardžiuojamą drambliu. Bet kai tau 15-16 metų, kai dar nesulaukei natūralaus kūno išsivystymo, noras nesvarbu kokiomis priemonėmis pasididinti krūtis sunkiai suvokiamas.
Subrendusios ir, atrodytų, kur kas sąmoningesnės moterys pamišusios dėl ko kito - jos nori atrodyti kuo jauniau. Tokį pat tikslą galima pasiekti gimnastikos pratimais, fitnesu, bet tai - kitas reikalas. Didžioji dauguma dailiosios lyties atstovių mieliau apsilanko pas chirurgą. Būna ir taip, kad motina ir dukra kartu ateina į kliniką pasididinti... lūpų. O vėliau ateina eilė ir kitoms kūno dalims. Atitinkamai keičiasi ir garderobas...
Noras pabėgti nuo savo amžiaus (ne kartą pastebėjau) išdarko ir "perbrendusias" populiarių televizijos šou laidų vedėjas. Pernelyg trumpas sijonėlis ir jaunatviška bliuzelė, iš kurios virsta dirbtinės krūtys, ir silikoninės lūpos (teatleidžia man mielosios damos) atrodo tikrai klaikiai. Tačiau vietinis grožio idealas nusistovėjęs ir jį pakeisti ne taip paprasta.
Tikriausiai įsiveržiau į per delikačią sferą. Geriau jau pakalbėti apie žemiškesnius dalykus - eismą. Norint Argentinoje išlaikyti mašiną, reikia išmanyti daug vingrybių. Vietiniame autoservise nemažai puikių savo darbo specialistų, jie turi puikią techniką. Jie gali padaryti viską ir gana operatyviai. Tik nereikia veržtis į pirmas pasitaikiusias automobilių dirbtuves pakeisti mašinai tepalo ar atlikti kokią kitą nesudėtingą operaciją. Palikti dirbtuvėse mašiną ir kur nors išeiti reiškia, kad sutartu laiku darbas nebus atliktas. Maža to, kad beveik niekas nebus padaryta, bet dar ir nulups pinigus, tarsi vietiniai auksarankiai būtų išardę ir vėl surinkę jūsų automobilį. Geriausia - pačiam stebėti, kaip mašiną taiso, kaip atliekami darbai.
Argentiniečiai - tokie pat lotynai kaip ir visi gyvenantieji šiame kontinente. "Manjana", kas reiškia "rytoj", čia pats populiariausias terminas, neturintis jokio ryšio su realiu laiku. Štai pavyzdys. Mano automobilio salone sugedo laikrodžio indikatorius. Nuvažiavau į firminį servisą, turintį labai didelį atsarginių dalių sandėlį. Meistras pasiūlė man palikti mašiną ir ateiti rytoj. Tuomet aš pats išėmiau iš laikrodžio lempelę ir maldaujančiu balsu paprašiau tokią pat atnešti iš sandėlio. Ją surado akimirksniu ir aš tuoj pat įtaisiau kur reikia.
