Architektai teigia, kad sujaukdama egzistuojančią sistemą, kai už darbą yra atlyginama ir darbo užmokesčiu ir honoraru, Mokesčių inspekcija rizikuoja ne tik pakelti šių paslaugų kainas, bet ir susilpninti architektų bendroves.
Apie tai kalbėta trečiadienį (10.01) Lietuvos architektų sąjungoje vykusiame forume, kuriame dalyvavo daugiau kaip penkios dešimtys įvairių architektų bendrovių atstovų, autorių teisių specialistų.
"Pasirodo, kad besielgdami pagal įstatymus - teisiškai ir sąžiningai, būsime už tai nubausti. Juk savo noru įdarbinome žmones, mokėjome mokesčius, o pasirodo - reikėjo apgaudinėti - sudaryti tik autorines sutartis", - kalbėdamas apie pastaruoju metu vykusius mokesčių inspektorių vizitus į architektūros bendroves pabrėžė Lietuvos architektų sąjungos vicepirmininkas, Nacionalinės premijos laureatas Kęstutis Pempė.
Mokesčių inspekcijos nuomone, architektai, gaudami darbo užmokestį, už tai turi sukurti kūrinį. Tuo tarpu architektų požiūriu, darbe atliekami inžineriniai, derinimo darbai - tuo tarpu kūrybinis darbas, už kurį mokamas honoraras, dirbamas ne darbe, o laisvalaikiu ir savaitgaliais.
"Mes čia nematome jokių pažeidimų - atvirkščiai, tai labai atitinka pačią architektūrinio darbo esmę. Mus stumia į apgavysčių kelią. Mokesčių inspektoriams atrodo natūralu, kad direktorius, pavaduotojas, projekto vadovas ar inžinierius turi papildomą sutartį kūrybiniam darbui. Tuo tarpu, anot jų, architektas tokią sutartį gali sudaryti tik su kita firma", - stebisi "Vilniaus architektų studijai" vadovaujantis K. Pempė.
Pasak jo, mažesnis apmokestinimas ne tik skatina kūrybinį darbą, bet ir atpigina architektų paslaugas, daro jas prieinamas plačiajai visuomenei.
"Aš čia įžvelgiau netgi savotišką sabotažą - silpninti architektūros bendroves. Juk netgi šiandien mes nelabai turime galimybių dalyvauti tarptautiniuose konkursuose - reikalavimų kartelė yra pakelta labai aukštai tiek apyvartai, tiek nuolatinių darbuotojų skaičiui. Užsimojus prieš stambesnes architektūros firmas galbūt siekiama, kad jų visai nebūtų ir jų vietą užimtų užsieniečiai", - spėja Nacionalinės premijos laureatas.
Nors oficialių Valstybinės mokesčių inspekcijos patikrinimo išvadų dar nėra, architektūros bendrovės jau yra pasiskaičiavusios, kiek pinigų reikėtų atgaline data padengti pajamų mokesčio skirtumą bei delspinigius. Vienai didžiausių architektūros įmonių - "Jungtinių architektų dirbtuvėms" tai kainuotų iki pusės milijono litų.
Pajamų mokesčių apmokestinusi visus kūrėjus, Mokesčių inspekcija biudžetą papildytų maždaug 20 mln. litų.
Finansų ministrė Dalia Grybauskaitė dar pernai pripažino dėl autorinių honorarų apmokestinimo egzistuojančią dviprasmybę ir pabrėžė, jog teisė išsiaiškinti, ar teisėtai nuo honorarų skaičiuojamas pajamų mokestis palikta Mokesčių inspekcijai.
Paklausta apie tai, kaip galima išspręsti šią dviprasmybę, D. Grybauskaitė atsakė, kad tai įvyks tuomet, kai tokia sutartis bus apskųsta teismui ir įrodyta, kad po autorine sutartimi slepiasi darbo santykiai.
ELTA
