Šie keisti gyviai priklauso vandeninių salamandrų būriui. Angliškai vadinamų Mudpuppy (liet. purvo šuniukais) arba Waterdogs (liet. vandens šuniukais) šeima, vadinama Proteidae, yra padalyta į dvi rūšis - Necturus su šešiomis Šiaurės Amerikos rūšimis, ir Proteus su viena Europos rūšimi. Lietuviškai šie gyviai vadinami protėjais, jie atstovauja senovinei šeimai, datuojamai nuo dinozaurų laikų.
Purvo šuniukai didžiąją dalį jų laiko leidžia ant ežerų ir upių dugnų. Jie aptinkami pietų Kanadoje ir rytinėse Jungtinėse Valstijose.Skirtingai nuo labiau pažįstamų amfibijų tokių kaip varlės, protėjai niekada nepraranda savo žiaunų per brendimą, kurios jiems itin reikalingos, praleidžiant beveik visą laiką po vandeniu. Suaugusių protėjų žiaunos primena žuvies žiaunas, tačiau protėjų žiaunos skirtingai nei žuvų neturi jokių žiaunų dangtelių. Ryškiomis raudonomis žiaunomis protėjai gali „mosuoti“ taip, kad padidintų vandeninę cirkuliaciją esant žemam deguonies lygiui. Protėjai tokiu būdu sugeria deguonį per savo odą, bet taip pat retkarčiais įkvepia oro išlįsdami paviršiun.
Protėjai mėgsta seklius ežerus ir sroves, bet nepaisant to, jų aptinkama ir daug didesniuose gyliuose. Protėjai maitinasi vėžiais, sraigėmis, vabzdžių lervomis, kirminais ar mažomis žuvimis. Vandens šuniukai pasiekia brandą tarp ketvirtųjų – šeštųjų gyvenimo metų ir gali gyventi daugiau kaip dvidešimt metų.
Protėjams yra būdinga progenezė, tai reiškia, jog progenetiniai organizmai neišgyvena visų vystymosi stadijų, ir niekados nepasiekia suaugusios gyvūno formos, kurią pasiekdavo jų protėviai. (Pavyzdžiui, varlės buožgalvis taip ir lieka savo stadijoje su uodega ir be galūnių, ir nebūna panašus į suaugusią varlę.)
Vandens šuniukai gali pasiekti iki 43 cm ilgį, jie būna nuo šviesiai rausvos iki tamsiai rudos ar net mėlynos spalvos su įvairiaspalviais taškeliais. Protėjai turi keturias kojas, ant kiekvienos jų po keturis pirštus, tai vienas pagrindinių jų skiriamųjų bruožų nuo kitų salamandrinių šeimos atstovų. Šie vandens gyvūnai priskiriami prie naktinių, tai yra, dieną jie slepiasi vandens telkinio dugne, dažniausiai dumble (todėl juos dažnai pagauna žvejai žvejojantys dugninėmis meškerėmis), o atėjus nakčiai tampa aktyvūs ir ieškosi sau maisto. Žmonėms šie gyviai nėra pavojingi, tačiau daugelis, kuriems teko susidurti su šiais keistais padarais, tvirtina, kad šie gyvūnai leidžia panašius garsus, į šunų lojimą, turbūt iš čia ir kilo jų pavadinimas - vandens šunys – ( angl. Waterdogs ).
