Praėjusių metų pradžioje Lietuvoje buvo įregistruota apie 14 tūkstančių vaikų, sergančių bronchų astma. Tai dažniausia lėtinė kvėpavimo takų liga, liaudiškai - kankinantis dusulys, pasireiškiantis priepuoliais, o atsirandantis dėl bronchų spindžio susiaurėjimo.
"Priešas" - gerėjantis gyvenimas
Ne visi, kuriems medikai nustatė bronchų astmą, turi vartoti vaistus. Kai kuriems ligoniams yra patvirtinta ilgalaikė remisija (ligos atoslūgis), o dalis vaikų yra kliniškai pasveikę: jeigu sirgusiam vaikui trejus metus nėra bronchų astmos simptomų ir dėl to neskiriamas gydymas, manoma, kad šios ligos diagnozę galima panaikinti.
Jei vaikams skiriamas tinkamas gydymas, pusė jų, skirtingai nei suaugusieji, gali kliniškai pasveikti. Taip teigia Vilniaus universitetinės vaikų klinikos profesorius, Lietuvos pulmonologų draugijos pirmininkas Arūnas Valiulis.
Profesoriaus teigimu, pasaulyje kasmet nustatoma vis daugiau bronchų astmos atvejų - ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose šalyse. Per 10 metų sergančiųjų šia liga skaičius padvigubėja, tačiau, įdiegus Vakaruose, o pastaruoju metu ir Lietuvoje astmos gydymo ir kontrolės sistemą, šios ligos eiga lengvėja ir prognozė gerėja. Profesorius sako, kad astmininkų didėja kartu su visuomenės ... patogesniu ir geresniu gyvenimu.
- Pažeista ekologinė pusiausvyra, visur - "aukštų technologijų", tai yra žmogaus susintetintų ir gamtoje nesuyrančių cheminių junginių gausa, gyvosios gamtos, tarp jų ir mikrobų išnaikinimas, neracionalus antibiotikų vartojimas, maisto papildai ir konservantai - visa tai gali tapti dažniausios lėtinės kvėpavimo takų ligos priežastimi, - sakė A. Valiulis.
Vaikai pasveiksta lengviau
Siekiant, kad bronchų astma sergantis vaikas pasveiktų, o suaugęs ligonis galėtų dirbti ir nesijaustų esąs visuomenės išlaikytinis, labai svarbu anksti diagnozuoti šią ligą. Kuo anksčiau, atsiradus pirmiesiems ligos simptomams, pradėtas gydymas, tuo pasveikimo prognozė geresnė.
Vaikams bronchų astmą diagnozuoja specialistas - vaikų pulmonologas arba alergologas, kai bronchų problemų sukelti epizodai kartojasi tris ir daugiau kartų per metus arba keturis ir daugiau kartų per dvejus metus. Pirminės grandies gydytojas, prieš siųsdamas konsultuotis pas specialistą, turėtų atlikti vaiko, kuriam įtariama bronchų astma, didžiausio iškvėpimo srovės greičio kartotinius matavimus (šie tyrimai galimi tik vyresniems nei 5 metų amžiaus vaikams).
Diagnozavus bronchų astmą, kiekvienas pacientas turėtų apsilankyti pas pulmonologą arba alergologą bent kartą per metus. Jeigu ligos eiga yra vidutinio sunkumo, konsultacijos rekomenduojamos ne rečiau kaip du kartus per metus. Jeigu nustatyta sunki ligos forma, specialisto konsultacijų gali prireikti kartą per tris mėnesius.
Gydytojo A. Valiulio teigimu, vaikų ilgalaikis gydymas, atsižvelgiant į ligos simptomus, paprastai būna lankstesnis. Jeigu ligoniukas vartoja specialisto paskirtus vaistus bent tris mėnesius ir paskutinį mėnesį bronchų astmos simptomų nebėra, ilgalaikio gydymo intensyvumą galima sumažinti maždaug 25 procentais.
- Vaikų gydymas nėra nuolatinis ir toks agresyvus kaip suaugusiųjų astmininkų, tačiau verta pastebėti, kad jaunieji pacientai yra daug drausmingesni ir paskirtus vaistus vartoja tiksliau nei suaugusieji, - sakė gydytojas A. Valiulis. - Galbūt viena iš priežasčių yra sergančių vaikų motyvacija - jie tiki, kad gali pasveikti.
Statistikos duomenimis, vienas iš dviejų astma sergančių vaikų kliniškai pasveiksta - dažniausiai būdami 5 - 7 ar 13 - 14 metų amžiaus.
Kuriami nauji vaistai
Profesoriaus A. Valiulio teigimu, šiuolaikinis bronchų astmos gydymas yra kompleksinis - bandoma pasiekti naują gydymo kokybę. Ir medikai, ir ligonių artimieji yra pastebėję, kad lėtinėmis ligomis sergantys asmenys nenori nuolat vartoti vaistų po kelis kartus per dieną. Didžiojoje Britanijoje atliktos anoniminės apklausos duomenimis, tik vienas iš septynių pacientų vaistus vartoja taip, kaip paskyrė gydytojas. Gydymo tęstinumas yra tiesiogiai proporcingas paskirto vaisto vartojimo dažniui, todėl kuriami vaistai, kurie būtų skiriami tik kartą per dieną ir juos būtų patogu vartoti.
Astmos gydymui yra sukurti inhaliatoriai ("pypkės"), kurie tinka ir priepuoliui nutraukti, ir ilgalaikiam gydymui. Medikų teigimu, tai "gąsdina" tik sveikuosius, manančius, kad inhaliatorius - tai tik papildomas rūpestis, varginantis mintimis, kad prietaiso nevalia užmiršti, būtina visur kartu nešiotis. Sergantieji apie tai kalba be jokio suirzimo - esą pripranta prie "pypkės" taip, kaip ir prie mobilaus telefono, piniginės, nosinės, šukų...
Daugeliui tėvų teiraujantis, ar bronchų astma sergantis vaikas gali dalyvauti mokyklose organizuojamuose krosuose, kartu su visais atlikti įvairius fizinius pratimus, medikai linkę priminti, kad minėti ligoniukai turėtų vengti tik labai intensyvaus fizinio krūvio (pavyzdžiui, kroso). Fizinio lavinimo pamokose jie turėtų dalyvauti kartu su kitais bendraamžiais.
- Bronchų astmos gydymo pagrindinis tikslas - klinikinis pasveikimas, kad sergantis vaikas galėtų gyventi visavertį gyvenimą, lankytų ir fizinio lavinimo, ir muzikos užsiėmimus, vystytųsi be jokių fizinės, dvasinės ir emocinės veiklos apribojimų, - optimistiškai kalbėjo profesorius A. Valiulis.
Irena ZUBRICKIENĖ
Laimos GRIGAITYTĖS nuotr.:
- Profesorius A. Valiulis tikino, kad mažieji pacientai, susirgę bronchų astma, pasveiksta lengviau
2005 11 24
