Apie biologiškai aktyvius maisto papildus kalbama įvairiai. Vieni juos laiko stebuklinga priemone nuo visų ligų, kiti juos vartodami tikisi per rekordiškai trumpą laiką suliesėti. Maisto papildų gamintojai aprašymuose žada labai daug ką. O kaip yra iš tikrųjų?
Biologiškai aktyvūs maisto papildai - tai gamtinės (identiškos gamtinėms) biologiškai aktyvios medžiagos, skirtos vartoti kartu su maistu. Maisto papildų aprašymuose parašyta, kad tai - ne vaistai. Tačiau derėtų prisiminti Hipokrato žodžius, kad maistas turi būti vaistas, o vaistas - maistas.
Palyginti neseniai buvo manoma, kad žmogui kasdien su maistu reikia gauti 5 000-6 000 kilokalorijų. Iš tiek maisto buvo gaunama daug daugiau maistingųjų medžiagų. Dabar net ir 2 000 kilokalorijų yra per daug. Taigi sumažinus kilokalorijų kiekį sumažėjo ir mikronutrientų (vitaminų, mikroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų, esančių augaliniame maiste). Mityboje subalansuoti baltymus, riebalus ir angliavandenius gana lengva, o būtiną mikronutrientų kiekį - sudėtinga.
Biologiškai aktyvūs maisto papildai kompensuoja mikronutrientų trūkumą ir stiprina kurio nors organo funkcijas. Tačiau vartojant, pavyzdžiui, maisto papildus, kuriuose yra mėlynių ekstrakto, nereikia tikėtis, kad išnyks trumparegystė ar toliaregystė. Bet jei žmogus ilgai dirba kompiuteriu, dažnai žiūri televizorių ar kaip kitaip apkrauna regos organus, norėdamas normalizuoti jų funkcijas gali kas dieną vartoti 2-3 tabletes mėlynių ekstrakto arba suvalgyti po stiklinę mėlynių uogų.
Ar gali biologiškai aktyvūs maisto papildai daryti neigiamą poveikį? Be abejo. Visi galimi šalutiniai reiškiniai turi būti nurodyti ant pakuotės. Daugelyje maisto papildų yra tonizuojančių žolių (pavyzdžiui, žalioji arbata arba guarana), turinčių kofeino. Sakysime, žmogus - hipertonikas ir nepasitaręs su gydytoju vartoja maisto papildus. Neabejotinai tai jam gali pakenkti kaip stipri arbata ar kava.
Labai svarbu ir maisto papildų vartojimo laikas. Reikia gerti tuo laiku, kada norite pageidaujamo poveikio. Jei papildo sudėtyje yra valerijonų, melisos ar mėtų, pageidaujate raminančio poveikio, tai turite vartoti prieš miegą ir atvirkščiai.
Ar galima maisto papildus vartoti be gydytojo rekomendacijos? Yra papildų, kuriuos nekontroliuojamai galima vartoti visą gyvenimą. Jei reikia, kad stebėtų gydytojas, būna parašyta aprašyme. Pavyzdžiui, maisto papildas, kurio sudėtyje yra lecitino, yra kaip plastiklis ląstelių membranoms, nervų audiniams, galvos smegenims. Tokius papildus galima vartoti ir nepasitarus su gydytoju. Tas pat ir dėl kapsulių su česnako sultimis vartojimo. Žmogus gali pats pasirinkti, ar suvalgyti kelias skilteles česnako, ar praryti piliulę.
Maisto papildų vartojimas - natūralus technikos vystymosi procesas. Lietuvoje tai - palyginti naujas reiškinys, o Vakarų Europoje ir JAV atsirado devintajame praeito amžiaus dešimtmetyje.
Ar gali išsivystyti priklausomybė maisto papildams? Tai priklauso nuo konkrečių jų sudėtinių dalių, bet paprastai tokia problema neiškyla.
Maisto papildus geriausia pirkti specializuotose parduotuvių skyriuose arba vaistinėse. Platintojų parduodamų maisto papildų geriau atsisakyti dėl visiems gerai žinomų priežasčių.
Kai kuriuos maisto papildus galima vartoti nuolat (pavyzdžiui, mažinančius cukraus kiekį kraujyje). Tačiau rudens-žiemos-pavasario periodu, pablogėjus savijautai, apėmus nuovargiui, galite vartoti papildus su ženšeniu, eleuterokoku ir kt. Kai kurie žmonės organizmo tonusą pakelia gerdami kavą. Jūs patys turite nuspręsti, kas jums naudingiau: ar 1 kapsulė subalansuotų tonizuojančių medžiagų, ar 6-7 puodeliai stiprios kavos.
Vaikams tam tikrais atvejais galima vartoti maisto papildus, bet ne anksčiau kaip nuo trejų metų (paprastai - nuo 6-12 metų). Tai yra vitaminai, mikroelementai ir augalinės medžiagos, esančios maiste (burokėlių, erškėtuogių, krapų ir pan. ekstraktai).
Ar galima tikėti, kad nuo maisto papildų greitai suliesėsite, išvalysite organizmą ir t. t.? Ne. Kadangi per labai trumpą laiką neįmanoma pertvarkyti organizmo medžiagų apykaitos.
