• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar valgyti mėsą?

Vida VENCLOVIENĖ

Vieni mėsos atsisako kategoriškai, kiti be jos neapsieina nė dienos. Ginčai dėl mėsos netyla. Naudingas šis produktas ar kenksmingas?

REKLAMA
REKLAMA

Įrodyta, jog mėsa yra ideali "statybinė medžiaga" žmogaus organizmui: joje esantys baltymai savo sudėtimi artimiausi žmogui. Joje yra visų nepakeičiamų amino rūgščių. Soja mėsai - ne konkurentė. Paukštienos ar žuvų baltymuose amino rūgščių "rinkinys" taip pat kur kas skurdesnis nei mėsos. Be to, žuvis priklauso klasikinių alergenų aštuntukui.

REKLAMA

Mėsoje gausu ir kitokių naudingų medžiagų. Pavyzdžiui, didžiausią kiekį B grupės vitaminų mes gauname iš mėsos, o ne iš vaisių ar daržovių. Mėsa - svarbiausia geležies tiekėja(iš kitų produktų geležis pasisavinama daug blogiau). Tai patvirtina dažnai tarp vegetarų pasitaikančios anemijos (dėl geležies trūkumo). Mėsoje gausu taip reikalingo kalio ir fosforo.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau yra ir kita medalio pusė. Daugumoje mėsos produktų aptikta kancerogeninių medžiagų. Pavyzdžiui, beveik į visas dešras, dešreles, rūkytus mėsos gaminius ir kitus mėsos produktus dedama nitratų, dešroms ir kumpiam ne tik suteikiančių rausvą, apetitą žadinančią spalvą, bet ir galinčių sukelti vėžį. Natrio nitritas taip pat yra ir konservantas: dešros ir mėsos gaminių vartojimo terminas daug ilgesnis nei šviežios mėsos

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kancerogenų yra ir apkepusioje odelėje, susidarančioje mėsą apdorojant aukštoje temperatūroje - kepant keptuvėje, grilyje ar ant žarijų. Šių medžiagų pavadinimai puikiai "užkoduoti" - pavadinti "policikliniais aromatingaisiais angliavandeniais" ar "heterocikliniais aminais".

REKLAMA

Paradoksalu, tačiau tie patys kancerogenai ir padėjo mokslininkams mėsoje atrasti antikancerogenus - medžiagas, trukdančias vystytis vėžiui. Tai įvyko visai netikėtai, kuomet keptose jautienos dešrelėse buvo tiriama kancerogenų veikla. Juos kažkas blokavo, o bandomieji graužikai retai susirgdavo vėžiu. Vėliau paaiškėjo, jog blokatoriaus vaidmuo priklausė vadinamoms KLR (konjunktuotoms lanolino rūgštims). Jos saugo nuo krūties, skrandžio, storosios žarnos, prostatos, odos vėžio. KLR sintezuoja bakterijos, gyvenančios atrajotojų skrandžiuose. Todėl kiaulienoje KLR nėra.

REKLAMA

Tad ko mėsa duoda daugiau - naudos ar žalos? Medikai stebėjo dideles grupes žmonių ir pateikė tyrimų išvadas: užkietėję mėsos mėgėjai visgi dažniau suserga storosios žarnos, krūtų, prostatos, užkrūčio liaukos, gimdos vėžiu ir kitomis piktybinėmis ligomis. Pavyzdžiui, po dešimtmetį trukusio beveik 500 000 žmonių stebėjimo paaiškėjo: kasdien suvalgantieji daugiau nei 160 gramų mėsos 35 proc. dažniau suserga storosios žarnos vėžiu, nei tie, kurie per dieną suvartoja ne daugiau kaip 20 gramų mėsos (jie mėsą valgė tik 1 - 2 kartus per savaitę).

Tenka tik apgailestauti, kad medikai neįvertino, ar tai buvo šviežia mėsa, ar dešros, veršiena ar kiauliena, kaip mėsa buvo paruošta. Kaip tik šie faktai turi lemiamą reikšmę. Paisydami visai nesudėtingų rekomendacijų, išmoksite mėsą padaryti savo draugu, o ne priešu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų