Nuolatinė laikraščio skaitytoja Kazimiera B. iš Klaipėdos rašo, jog jos vyras nuo 1981 metų dirbo vienoje autotransporto įmonėje. Šių metų rugsėjo 23 dieną jis buvo atleistas iš darbo. Įspėjimą apie atleidimą sutuoktinis gavo prieš 4 mėnesius, tačiau buvo atleistas po dviejų. Įmonė nebankrutavo, priimami nauji darbuotojai. Moteris prašo atsakyti, ar nebuvo pažeisti įstatymai.
Advokatas D. Svirinavičus į šį klausimą pateikė tokį atsakymą: "Laiško autorė nenurodo, kokiu pagrindu vyras buvo atleistas iš darbo. Tarkime, jog jis dirbo samdomu darbuotoju pagal neterminuotą darbo sutartį. LR Darbo kodekso 129 straipsnyje numatyta, kad darbdavys savo iniciatyva gali nutraukti neterminuotą darbo sutartį su darbuotoju šiais atvejais: 1) Dėl svarbių priežasčių, susijusių su darbuotojo kvalifikacija, profesiniais sugebėjimais, jo elgesiu darbe apie tai jį įspėjęs kodekso nustatyta tvarka. Atleisti darbuotoją galima, jei nėra galimybės perkelti jo sutikimu į kitą darbą. 2) Darbo sutartis taip pat gali būti nutraukta dėl ekonominių, technologinių priežasčių ar darbovietės struktūrinių pertvarkymų ir dėl panašių svarbių priežasčių. Šiuo pagrindu atleidžiant darbuotojus pirmenybės teisę būti paliktam dirbti turi tie darbuotojai, kurie toje darbovietėje buvo sužaloti ar susirgo profesine liga, vieni augina vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba prižiūri kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais, turi ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai, kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje, kurie išrinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus. Pirmenybė likti darbe taip pat taikoma tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje, kvalifikaciją.
Darbdavio prievolė įspėti darbuotoją apie atleidimą iš darbo prieš 4 mėnesius atsiranda, jei darbuotojui iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, jei darbuotojas yra invalidas arba vienas augina vaiką iki 14 metų. Įstatyme numatyta, kad šioms išvardintoms žmonių grupėms priklausančius darbuotojus galima atleisti tik ypatingais atvejais, kai tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Taigi tokios atleidimo sąlygos yra numatytos LR Darbo kodekse. Darbdavys pasielgė teisėtai, jei laikėsi tokių sąlygų: siūlė vyrui kitą darbą (tačiau šis nesutiko), įspėjo apie atleidimą prieš 2 mėnesius (arba prieš keturis, jei jūsų vyras augina vaikų iki 14 metų, yra invalidas arba iki teisės gauti senatvės pensiją jam liko ne daugiau kaip 5 metai (yra 57,5 metų amžiaus) ir tik jeigu jo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus; jei atsižvelgė į 135 straipsnio sąlygas, numatančias pirmenybės teisę būti paliktam darbe. Ar darbdavys tokių sąlygų laikėsi - laiške nenurodyta. Jeigu darbdavys tokių sąlygų nesilaikė, galima teigti, kad laiško autorės vyras buvo atleistas neteisėtai, todėl per vieną mėnesį nuo atleidimo lapelio gavimo gali kreiptis į teismą su ieškiniu. Darbo ginčai teisme žyminiu mokesčiu neapmokestinami, t. y. valstybei už ginčo nagrinėjimą mokėti nereikės. Iš laiško aišku, kad šį terminą jau praleidote. Todėl jei nuspręsite kreiptis į teismą, reikės rašyti prašymą dėl termino atnaujinimo. Teismas gali atnaujinti terminą, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
