Albertas ONIŪNAS
Pastaruoju metu didelio žiniasklaidos dėmesio susilaukė STT Klaipėdos skyrius. Kai daugiau nei prieš metus buvo sulaikytas "Sodros" Klaipėdos skyriaus vedėjas Viktoras Valceris ir apkaltintas piktnaudžiavimu tarnyba, oficialių dokumentų klastojimu ir kitais nusikaltimais, mažai kam kilo abejonių, kaltas vedėjas ar nekaltas. Tai nuspręsti - teismo prerogatyva. Tuo tarpu akivaizdu buvo tai, kad V. Valceriu STT susidomėjo tik tada, kai jis tapo realiu kandidatu į visos šalies "Sodros" vadovo postą. Nuo šios bylos ėjo kažkoks negeras kvapelis.
Provokacijos
Toliau - dar daugiau. Praėjusių metų gruodį STT parengė ir įvykdė Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo Jurgio Rimos bei advokatės Liudmilos Rožkovos sulaikymo operaciją. Kilo didžiulis triukšmas, bet ir vėl ne todėl, kad sulaikyti sąžiningi, nekalti žmonės. Skandalinga buvo tai, kad kyšį advokatei įteikė, tikėdamas, kad jis bus perduotas savivaldybės valdininkui, STT provokatorius Kęstutis Vilkauskas, šalyje gerai žinomas sukčius, anksčiau analogiškus STT pavedimus vykdęs Kaune ir Tauragėje. Tuo tarpu pagal galiojančius įstatymus K. Vilkausko veiksmai turėtų būti traktuojami kaip provokavimas nusikalsti. Tokia provokacija, nepaisant to, pavyko ji ar ne, yra neteisėta. Klaipėdiškių STT darbuotojų pozicijos ir autoritetas tąsyk stipriai susvyravo, tačiau perkūnas netrenkė. Objektyvumo dėlei būtina pripažinti, kad buvo ir sėkmingų operacijų. Ir ne viena.
Šių metų kovą buvo sulaikyta Klaipėdos VPK tardytoja Elena Lukšienė. Pažeidžiant jos teisę į gynybą vyko apklausos, moteriai nebuvo leidžiama susitikti su mažamečiu sūnumi. Šįkart jau pats V. Junokas pripažino savo pavaldinių klaidas, "padalino" nuobaudas. Tardytojams Maurui Urbonavičiui ir Vaidui Drungilui buvo subtiliai leista suprasti, kad jų paslaugos kontoroje nebepageidautinos. Abu išėjo iš tarnybos STT savo noru. Tuo reikalas lyg ir buvo išspręstas. Tačiau laikui bėgant minėtose bylose aiškėja naujų, ganėtinai įdomių aplinkybių. Jos leidžia manyti, kad STT veiklos metodai yra ne abejotini, o dažnai tiesiog neteisėti.
Diktofonas dingo
Viktoro Valcerio bylą paliksime ramybėje - šiaip ar taip, dalis kaltinimų jau suformuota į bylą, ji netrukus pasieks teismą. O dėl J. Rimos ir advokatės L. Rožkovos sulaikymo yra visai kitaip. Oficialiai šiuo metu yra atliekama garso įrašų fonoskopinė ekspertizė, tikimasi nustatyti, kieno balsai yra garsajuostėse. Kaltinamųjų advokatai reikalauja, kad provokatorius, davęs kyšį L. Rožkovai, pateiktų ir patį diktofoną, kuriuo tie įrašai buvo daromi. Tačiau K. Vilkauskas sako diktofoną, kai jis tapo nebereikalingas pardavęs. Daugiau nėra ko ir sakyti - juk jei pripažinsi, kad diktofoną tau įteikė STT, tai grius oficiali šios kontoros iki šiol teikiama versija, kad jokios provokacijos nebuvo, o tiesiog doras Kauno verslininkas K. Vilkauskas savo noru demaskavo kyšininkus. Tokiu būdu ekspertizės išvados, nesant įrašymo prietaiso, netaps neginčijamu kaltės įrodymu, o tik diskusijų objektu.
Seklio užrašai
Didelį rezonansą po J. Rimos ir L. Rožkovos sulaikymo sukėlė žinia, kad po kratos savivaldybės valdininko kabinete buvo rasta STT agento užrašų knygelė, kurioje užfiksuoti J. Rimos, L. Rožkovos bei jos vyro (taip pat advokato) Ruslano Rožkovo slapto sekimo rezultatai. Ši užrašų knygelė atsidūrė J. Rimos advokato Osvaldo Martinkaus rankose. Advokatas pasidarė jį dominančių puslapių kopijas, o pačią knygelę atidavė STT Klaipėdos skyriaus vadovui Leonui Keniausiui. Šis knygelę priėmė ir tuo netiesiogiai patvirtino, jog ji priklauso jo pavaldiniui. Tačiau dabar advokatams jau žinoma, kad knygelę pametė ne STT agentas, o Klaipėdos VPK Operatyvinės veiklos skyriaus seklys. Vadinasi, STT kreipėsi į policijos seklius dėl bendradarbiavimo sekant STT dominančius asmenis. Ir toks bendradarbiavimas buvo vaisingas. Kai VPK OV skyriaus komisaras pasiteiravo savo pavaldinių, katras pametė užrašų knygelę, neprisipažino nė vienas. Netrukus buvo nustatytas užrašų autorius ir išprašytas iš darbo. Ne todėl, kad pametė knygelę, o kad neprisipažino. Vadovybė tokiu būdu prarado pasitikėjimą šiuo sekliu.
Nenori būti sekamas
Svarbiausias užrašų knygelės istorijos momentas nėra tas, kas sekė. Įdomu, ką ir kodėl sekė. Iš seklio užrašų matyti, kad sekamų objektų buvo trys: advokatai Liudmila ir Ruslanas Rožkovai bei valdininkas Jurgis Rima. Užrašyti jų adresai ir automobilių markės bei valstybiniai numeriai. Dėl Liudmilos Rožkovos bei Jurgio Rimos sekimo lyg ir viskas aišku - šie asmenys buvo įtariami. Tuo tarpu Ruslanas Rožkovas niekada niekuo nebuvo įtariamas. Tai patvirtina ir Generalinės prokuratūros raštas. O sekti žmogų galima ne tada, kai norisi, o kai yra įstatyme apibrėžtų pagrindų. Šiuo atveju pagrindų nebuvo, tačiau advokatas vis vien buvo sekamas, detaliai fiksuojamas jo judėjimas po uostamiestį. R. Rožkovas mano, kad tokie seklių žygiai pažeidžia jo kaip asmens ir Lietuvos piliečio konstitucines teises.
Tupėti po šluota?
Iš netrumpo advokato R. Rožkovo ir Generalinės prokuratūros vadovų susirašinėjimo matyti, kad advokatas skundėsi ne tik tuo, kad yra neteisėtai sekamas, bet ir dėl sulaikymo savo kabinete. Pasak R. Rožkovo, kai jis savo kontoroje klientui teikė teisines paslaugas, įsiveržė STT vyr. agentas Nr. 207 (taip jie prisistato), be jokių ceremonijų išvijo klientą ir pareiškė, kad advokatas nuo šio momento negali niekur išeiti iš kabineto, niekam negali skambinti ar atsakyti į skambučius. Advokatui vis dėlto pabandžius pajudėti kabineto durų link, agentas Nr. 207 pagrasino pavartosiąs jėgą. Tačiau STT agentas nesiteikė paaiškinti, kodėl yra apribota R. Rožkovo laisvė. Suprantama, tuo metu vyko advokato žmonos L. Rožkovos bei J. Rimos sulaikymo operacija, tačiau jokių įtarimų paties R. Rožkovo atžvilgiu STT neturėjo. Tačiau kontoros agentai veikė laisvai - rūkė R. Rožkovo kabinete, elgėsi pašaipiai. Suprask: "Jei pakuojam tavo žmoną, tai ir pats tupėk kaip pelytė po šluota".
Truputėlį nėščia
Tačiau R. Rožkovas pelyte būti nepanoro ir visus STT agentų veiksmus apskundė Generalinei prokuratūrai. Gautų atsakymų reziume - prokuratūra pripažįsta, jog neteisėtai sulaikius kabinete, "formaliai" buvo pažeistos R. Rožkovo Konstitucijoje garantuotos teisės. Įdomu, kaip tas teises galima "neformaliai" pažeisti? Tai panašu į anekdotą - truputėlį nėščia. O dėl neteisėto sekimo prokuratūra išmąstė labai gudriai: toks dalykas daromas esant įstatymo numatytiems pagrindams. Tačiau prokuratūra sekimo nesankcionuoja, vadinasi, už tai ir neatsako. Tokiu būdu R. Rožkovas turėtų pats susižinoti, kokia gi specialioji tarnyba jį sekė, ir pateikti tuos duomenis. Galbūt tada prokurorai ir pajudintų nuo ilgo sėdėjimo tarnybinėje kėdėje sumedėjusius sėdmenis.
Daugiau apie J. Rimos ir L. Rožkovos bylą. Klaipėdos apygardos teismas pripažino, kad J. Rima, įtariant paėmus kyšį, buvo suimtas 9 paras neteisėtai, nesant pagrindo tai daryti. Jau vien todėl sunku tikėtis, kad šie asmenys bus pripažinti esą kalti ir nuteisti.
Kontora išsigimsta?
Kalbama, kad STT sekė ir kitą advokatą - Osvaldą Martinkų. Jis gynė ir tebegina Klaipėdos VPK tardytoją Eleną Lukšienę. Agentai slapta nufilmavo, kaip advokatas su savo ginamąja bendrauja vienoje uostamiesčio kavinių. Kam to reikėjo? Kuo tai kompromituoja advokatą, žino tik patys agentai. Šiuo atveju net kreiptis į prokuratūrą nėra prasmės, nes nėra jokių įrodymų, kad buvo sekama, filmuojama. STT atsakys, kad jokio sekimo nebuvo, ir tiek.
Tardytoja E. Lukšienė buvo įtariama tuo, kad priėmusi nutarimą kontrabandos byloje sunaikinti tam tikrą kiekį cigarečių, pati dalyvavo naikinimo procese ir pasisavino dalį turėjusių būti sunaikintų gaminių. Tuo pačiu buvo įtariami ir naikinimo komisijos nariai bei policininkai, konvojavę "parininkus", kurie ir krovė cigaretes į pakurą. Visų šių asmenų sulaikymo operacija buvo labai neblogai išreklamuota kaip itin sėkminga STT operacija. Tačiau jau po kelių dienų visa tai sprogo kaip muilo burbulas. Paaiškėjo, kad buvo pažeistos elementarios E. Lukšienės teisės, o dabar visa atrodo graudžiai - teismui perduodama byla, kurioje cigarečių pasisavinimu kaltinamas vienui vienas asmuo - naikinimo komisijos pirmininkas.
STT veiksmus pagal įstatymą turėtų kontroliuoti prokuratūra. Tačiau realiai jokios kontrolės nėra. Akivaizdu, kodėl. Juk STT dėmesio objektas yra ir policija, ir prokuratūra, ir teismai. Natūralu, kad visa teisėsauga prisibijo STT ir labai tolerantiškai reaguoja į šios kontoros agentų veiklą. Neduok Dieve, užpykdyti STT agentus - jau kitą dieną prokuratūros ar teismo koridoriuose knibždės provokatoriai su pažymėtais doleriais kišenėse. O kai nėra realios kontrolės, kontora pamažu išsigimsta.
