Albertas ONIŪNAS
Redakcijai tapo žinoma, kad Marijampolės prokuratūroje tiriamas vilniečio Teniso Čeprakovo (29 m.) skundas. Vyrukas teigia, esą jį, norėdami išgauti prisipažinimą narkotikų platinimo byloje, sumušė ONTT komisaras inspektorius Darius Račkauskas, ONTT Interpolo vyr. inspektorius Saulius Rozenbergeris, ONTT vyr. inspektorius Žydrūnas Brazaitis ir Kriminalinės policijos inspektorius Vytautas Račius. D. Čeprakovas pateikė ir teismo medicinos specialisto išvadą, kurioje nurodoma, kad vyrukas iš tiesų sumuštas ir, gali būti, jo nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje - Marijampolės policijos komisariate.
Narkotikai sriuboje
Denisas Čeprakovas papasakojo, jog yra bedarbis, todėl bet koks uždarbis jam yra itin svarbus. Keletą kartų viena pažįstama moteris prašė nuvežti į Marijampolės griežtojo režimo koloniją, kur atlieka bausmę jos sūnus. Kadangi ta moteris gerai sumokėdavo (užtekdavo kurui ir dar apie 30 litų likdavo), Denisas tokių išvykų nevengdavo. Praėjusių metų rugsėjo pabaigoje Denisas vėl buvo paprašytas nuvežti iš Vilniaus į Marijampolę tą moterį pas sūnų į pasimatymą. Kartu važiavo dar viena mergina bei vyrukas. Prieš išvykstant kažkoks nepažįstamas vaikinas, sužinojęs, kad Denisas ruošiasi kolonijon, paprašė perduoti siuntinį ir už paslaugą sumokėjo 30 litų. Atvykęs į Marijampolės koloniją Denisas padavė krepšį su maisto produktais priėmėjai ir laukė, kol ji patikrins turinį. Tačiau kolonijos darbuotojai pasirodė įtartini sriubos koncentratų pakeliai. Ji praplėšė vieną iš jų, kažkam paskambino, ir Denisas buvo paprašytas užeiti į kambarį, kur buvo apžiūrimas maistas. Čia jam parodė kažkokį nedidelį paketėlį, buvusį sriubos koncentrate. Vėliau pasirodė, kad tokių paketėlių yra ir daugiau. Iš pažiūros tai buvo panašu į "žolę" bei heroiną.
Galva - į sieną
Tada atėjo kaukazietiškų bruožų kolonijos darbuotojas (tai buvo VTT pareigūnas Araratas Nizjanas) ir liepė Denisui rašyti paaiškinimą. Kadangi, pareigūno nuomone, paaiškinimas buvo neteisingas, teko rašyti dar dukart, po to Denisui buvo tiesiog padiktuota, ką rašyti: pirkęs narkotikų Vilniuje, prie Narkologijos centro, ir gabenęs, kad perduotų tokiam Kostinui. Denisas ir parašė. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie nusivežė vyruką į komisariatą. Po 15-20 minučių Denisas buvo palydėtas į trečiąjį komisariato aukštą, kur įsikūręs kriminalinės policijos ONTT skyrius. Kabinete buvo keturi ar penki pareigūnai, kurie liepė pasakoti viską apie narkotikus. Kai Denisas bandė aiškinti, kad gavęs iš nepažįstamo ir t. t., jam buvo leista 5 minutes pagalvoti, o po to pasipylė smūgiai rankomis ir kojomis. Po to Denisas buvo pakeltas ir kelis kartus trenktas galva į sieną. Egzekucijai pasibaigus, vyrukas pas tardytoją A. Vilkienę davė išsamius parodymus, kur ir kaip įsigijo narkotikų, vežė ir perdavė. Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl narkotikų įsigijimo, gabenimo ir platinimo. Didžiausia gresianti bausmė - 10 metų laisvės atėmimo. Po 48 valandų D. Čeprakovas buvo paleistas iš Marijampolės areštinės ir autobusu grįžo į Vilnių. Namuose pasijuto blogai, todėl po trijų parų kreipėsi į ekspertus, nuėjo į polikliniką. Mėnesį gydėsi psichiatrijos ligoninėje. O praėjusių metų gruodžio 6-ąją Marijampolės vyriausiajam prokurorui Rimui Bradūnui įteikė pareiškimą, kad keturiems policijos pareigūnams būtų iškelta baudžiamoji byla.
Smurto net nereikėjo
Surinkti medžiagą dėl D. Čeprakovo pareiškimo buvo pavesta prokurorui Vitalijui Krivičiui. D. Čeprakovas iš pateiktų nuotraukų atpažino pareigūnus, kurie jį mušė. Savo parodymus patvirtino ir per akistatą. Tuo tarpu policininkai neigė bet kokį smurtą, o Interpolo atstovas S. Rozenbergeris teigė apskritai D. Čeprakovo akyse nematęs. Pareigūnų parodymuose buvo šiokių tokių prieštaravimų, tačiau prokuroras V. Krivičius palaikė juos neesminiais ir šių metų sausio 18 dieną priėmė sprendimą baudžiamosios bylos pareigūnams nekelti nesant nusikaltimo sudėties.
"Akistatai" prokuroras V. Krivičius sakė, kad atpažinimas - dar nepakankamas pagrindas bylai kelti. Keista tai, kad skirtingų veiklos sričių kriminalistai vieningai mušė D. Čeprakovą. Paprastai su mašinvagiu dirba vieni kriminalistai, su butvagiu - kiti. O čia - visi skirtingi ir dar Interpolo atstovas, jei tikėtume D. Čeprakovu. Kuo šis pareigūnas galėjo būti suinteresuotas narkotikų byloje, sunku suprasti. Labiausiai tikėtina, kad laukdamas, kol jį apklaus tardytoja, ir koridoriuje matydamas vaikščiojant pareigūnus, D. Čeprakovas įsiminė jų veidus ir vėliau atpažino. Iš tiesų su juo kalbėjosi tik ONTT Narkotikų kontrolės skyriaus komisaras inspektorius D. Račkauskas. V. Krivičiaus nuomone, D. Čeprakovas vengia baudžiamosios atsakomybės už narkotikus, todėl sukūrė sumušimo istoriją. Pagrindinis argumentas - pirmąjį prisipažinimą D. Čeprakovas parašė dar kolonijoje VTT darbuotojui, kuris jo ir pirštu nepalietė. Esant tokiam prisipažinimui, pareigūnams policijoje D. Čeprakovą mušti būtų visiškai kvaila ir beprasmiška. Be to, per pirmąją apklausą pas tardytoją dalyvavo ir advokatė, ir vertėja. D. Čeprakovas nė žodžiu neužsiminė apie patirtą smurtą.
Gynybos taktika ir strategija
Prokuroras mano, kad visos panašios peripetijos su pareigūnų kaltinimais prasideda tada, kai byloje atsiranda advokato orderis. Kaip žinia, geriausia gynyba yra puolimas. Taigi ir puola. Ir bet kokiu atveju nors šį tą laimi. Štai narkotikų bylos, kuri dabar jau yra teisme, nebus galima pradėti nagrinėti, kol nebus galutinai išspręstas klausimas dėl D. Čeprakovo sumušimo. Atsisakymą kelti bylą D. Čeprakovas būtinai skųs, ir ne kartą. Medžiaga vis labiau išsipūs nuo naujų popierių. Laikas eis, narkotikų byla gulės. D. Čeprakovas bus laisvėje. Jau vien tai yra laimėjimas. O kai galų gale narkotikų byla bus nagrinėjama, kažin ar teisėjui nepaliks įspūdžio nemažas tomas medžiagos apie pareigūnų smurtą, net jei tas smurtas ir nebus įrodytas. Todėl pasirinkta tikrai gudri gynybos strategija.
ONTT komisaras inspektorius D. Račkauskas nedaug ką galėjo pasakyti. Paskambino iš kolonijos, pranešė apie aptiktus narkotikus, sulaikytasis prisipažino juos pats pirkęs ir vežęs. Tad liko tik atsivežti tą sulaikytąjį ir perduoti tardytojai. Buvo neilgas pokalbis su D. Čeprakovu, bet apie smurtą šioje vietoje kalbėti juokinga. O per akistatą tas vyrukas negalėjo pasakyti, kuris darbuotojas kokius smūgius į kurią vietą sudavė.
Akistata pakibo ore
Sunku paneigti pareigūnų argumentus, o D. Čeprakovo pasakojime yra ir daugiau "silpnų" vietų. Štai kad ir apie vyruką, perdavusį siuntinį su narkotikais. Paskambina kažkas nepažįstamas, siūlo susitikti, perduoti kažkokiam irgi nepažįstamam kaliniui siuntinį... Sunkiai įtikėtina situacija, jei, žinoma, žmogus iš tiesų nėra susijęs su nusikalstamu pasauliu.
Tačiau ir pareigūnų pozicijoje ne viskas aišku. Prokuroras pripažįsta, kad tokiose bylose daugiau pareigūnų kaltės įrodymų, nei yra D. Čeprakovo atveju, kaip ir negali būti. Policininkai niekada neprisipažįsta, niekada nebūna ir liudytojų. O D. Račkauskas kategoriškai teigia, kad tą dieną trečiajame komisariato aukšte D. Rozenbergerio nebuvo, kur, beje, ir yra Interpolo atstovo kabinetas. Jis vaikščiojo tik po antrojo aukšto kabinetus. Keista. Kaip galima būti tikram, kad kolega visą darbo dieną nebuvo užėjęs į savo kabinetą? Tuo pat metu D. Račkauskas neprisimena, ar rugsėjo pabaigoje želdinosi barzdą. Mat D. Čeprakovas sako, kad jį mušęs pareigūnas buvo barzdotas, o dabar D. Račkauskas švariai nusiskutęs. Galop - jau visiškai nebesuprantamas faktas. Šių metų sausio 31 dieną kalbėdamasis su korespondentu prokuroras V. Krivičius, primygtinai prašomas, kompiuteryje pasižiūrėjo ir informavo, kad baudžiamąją bylą dėl D. Čeprakovo sumušimo atsisakyta kelti sausio 18 dieną. Tuo tarpu redakcija tiksliai žino, kad D. Čeprakovo ir keturių pareigūnų akistata įvyko sausio 29 dieną. Šį faktą patvirtina ir liudytojai, ir dokumentai. Išeitų, kad toks svarbus procesinis veiksmas kaip akistata buvo neteisėtas ir apskritai niekinis... Marijampolės vyr. prokuroras R. Bradūnas nustebo išgirdęs apie tai iš korespondento ir pažadėjo artimiausiu laiku viską išsiaiškinti.
Įvertinus esamą situaciją panašu, jog D. Čeprakovas sako ne visą tiesą ir iš tiesų įsivėlęs į narkotikų prekybos reikalus. Pareigūnai, norėdami išgauti daugiau informacijos apie narkotikų prekiautojus, kiek "persistengė"...
