Remigijus RAINYS
Šie metai gali tapti patys juodžiausi civilinės aviacijos istorijoje, nes vien per pirmuosius septynis mėnesius įvyko 17 aviakatastrofų, kuriose žuvo 1 076 žmonės. Pernai įvyko 14 aviakatastrofų. Nelaimių ore baimė visame pasaulyje atbaido nuo skrydžių nemažai turistų ir verslo reikalais keliaujančių žmonių, tačiau aviacija ir toliau lieka viena saugiausių transporto rūšių.
Į orą - tvarkingu laineriu
Bent taip mano Lietuvos civilinės aviacijos administracijos Skrydžių operacijų skyriaus vadovas Vytautas Petryla, priminęs, kad paskutinė aviakatastrofa, ištikusi tuometinio "Aerofloto" iš Vilniaus skridusį lėktuvą, įvyko daugiau nei prieš 30 metų. Avialaineriui nukritus pamaskvėje, tuomet žuvo didelė grupė į mokslinę konferenciją vykusių šalies gydytojų. V. Petryla tikina, kad Lietuvos aviacijos kompanijos turi puikiai paruoštą skraidymo personalą ir nuolat stengiasi užbėgti galimoms nelaimėms už akių. Kruopščiai studijuojami po įvairių katastrofų iš viso pasaulio gaunami aviabiuleteniai, gamintojų siuntinėjami dokumentai su lėktuvų eksploatacijos ir priežiūros rekomendacijomis. Kruopščiai atliekami lėktuvų patikrinimai prieš kiekvieną reisą, šalinami visi pastebėti smulkūs gedimai. Tik Lietuvos aviakompanijose iki šiol galioja nerašyta taisyklė, jog iš bazinio oro uosto avialaineris negali pakilti net su menkiausiu gedimu, nors tarptautinės taisyklės daugeliu atveju tokius skrydžius leidžia.
"Lietuvos avialinijų" kompanija šiuo metu eksploatuoja du nuosavus lėktuvus "Boeing 737-200", o tris SAAB 200 ir du "Boeing 737- 300" nuomoja. Visi avialaineriai dar neseni ir neblogos techninės būklės, tačiau kompanija 2003 metų pavasarį planuoja du "Boeing 737-300" pakeisti į kitus. Derybos jau vyksta, tačiau kokie bus lėktuvų pavadinimai, dar neskelbiama. Baigiasi anksčiau turėtų avialainerių nuomos terminai, o šiuo metu rinkoje yra Lietuvai tinkamų pigesnių aparatų. Juo labiau kad boingai nėra patys patikimiausi skraidymo aparatai. Per pastaruosius dešimt metų pasaulyje sudužo 65 boingai, tuo tarpu rusiškų Tu klasės lėktuvų - tik 20, o IL-86 - vienas. Tiesa, boingai labiau paplitę pasaulyje nei rusiški lėktuvai ir skraido nepalyginamai intensyviau, todėl dažniau ir patenka į bėdą.
Rusiški tvirtesni
V. Petryla taip pat patikimesniais laiko rusiškus lėktuvus, nors juose sumontuota daug mažiau šiuolaikinės įrangos, o juos valdyti gerokai sunkiau. Tačiau anksčiau, buvusioje Sovietų Sąjungoje, nelabai tebuvo skaičiuojami pinigai aviacijos reikmėms, todėl visi lėktuvai buvo gaminai su didžiulėmis atsargomis. Avialainerių charakteristikose buvo nurodomi gerokai visi kontroliniai skaičiai - ir keliamoji galia, ir leistinų skraidymo valandų skaičius, o agregatai ir prietaisai buvo keičiami ne tik pastebėjus defektą, bet ir išskraidžius nustatytą valandų skaičių. Tokios prabangos sau negalėjo leisti net turtingiausios Vakarų aviakompanijos, skaičiuojančios kiekvieną gaunamo pelno centą. Gal todėl rusiški lėktuvai daugelyje šalių iki šiol sėkmingai skraido, nors jų eksploatacijos terminai viršyti net kelis kartus.
Lietuvos civilinės aviacijos direkcijos specialistų teigimu, didelės reikšmės saugiems skrydžiams turi ir tai, kad dauguma mūsų civilinės aviacijos lakūnų baigė sovietines pilotų mokyklas ir skraidė rusiškais aparatais. Rusijoje didesnis dėmesys kreipiamas į techninį personalo paruošimą, todėl mūsų pilotai ir mechanikai greičiau reaguoja į smulkius lėktuvo gedimus, gali patys juos pašalinti. Tiesa, skrydžio metu niekas lėktuvo įrangoje ar varikliuose nesikrapšto, tačiau lėktuvo įgula gali gana tiksliai pati nuspręsti, ar gedimas pavojingas, skrydį tęsti ar tūpti artimiausiame oro uoste. Užsienio aviakompanijų įgulos skrydžio metu dažnai primena paprastus keleivius, nes elektronikos prikimštuose laineriuose, atrodytų, belieka tik stebėti mirksinčias daviklių lemputes, o visą darbą atlieka kompiuteriai. Požiūrį į personalo ruošimą galima įsivaizduoti palyginus naujų lėktuvų modelių įsisavinimo terminus. Skraidyti naujo modelio rusiškais lėktuvais pilotai perkvalifikuojami per tris-šešis mėnesius, o vakarietiškais ar amerikietiškais - vos per mėnesį.
Prakiuro boingas
Smulkiems gedimams priskiriamas neseniai įvykęs incidentas su iš Maskvos į Vilnių skridusiu LAL lėktuvu "Boeing 737-200", kuris dėl salono hermetizacijos vožtuvo gedimo sugrįžo į Maskvą. Nors tarp keleivių buvo kilusi nedidelė panika, tačiau jų gyvybėms absoliučiai niekas negrėsė. Dar ne taip seniai keleivių salonai iš viso nebuvo hermetizuojami. Ir šiuo atveju, jei būtų buvę nuspręsta tęsti kelionę 3-4 kilometrų aukštyje, jokio diskomforto keleiviai nebūtų jutę. Tiesa, tokiu atveju boingas būtų sunaudojęs dvigubai daugiau degalų, o jų lėktuve tiek nebuvo. Jei keleiviai būtų užsidėję deguonies kaukes, buvo galima skristi ir įprastame 10 kilometrų aukštyje, tačiau pasirinktas teisingiausias sprendimas sugrįžti, maksimaliai užtikrinant komfortą keleiviams. Sugedusį vožtuvą nesunkiai galėjo pakeisti ir lietuvių mechanikai, tačiau tai pavesta daryti paskutinį kartą lėktuvą remontavusiai licencijuotai įmonei, kuri ir turėjo atsakyti už savo darbo broką - pagal galiojančius normatyvus jis turėjo dar veikti be sutrikimų. O štai kitą smulkų to paties lėktuvo, prieš kelias dienas iki jau minėto incidento skraidinusio turistus į Antaliją, gedimą tiesiog keleivių akivaizdoje pašalino vietiniai auksarankiai.
Apie kiekvieną lėktuvo gedimą įgulos vadas turi pranešti keleiviams ir daug kas priklauso nuo to, kaip jis tai padaro. Pilotų ruošimo programose numatomas ir psichologinis pasiruošimas bei savitvardos kritinėse situacijose ugdymas. Kai kuriose užsienio kompanijose 60 metų sulaukę pilotai jau nebegali būti lėktuvų vadais, nes jų reakcija esą lėtesnė, tačiau pas mus to nenumatyta. Tiesa, ir skraidančių pilotų amžius gerokai mažesnis nei 60 metų, todėl dar beveik dešimtmetį ši problema nebus aktuali.
Lieknos ir aukštos
Nesiruošia pensijon ir daugiau nei du šimtai lėktuvų palydovių. Anksčiau stiuardesės teisę į "užtarnautą" poilsį įgydavo sulaukusios 45 metų, tačiau dabartiniai įstatymai jokių lengvatų skraidančiajam personalui nenumato. Palydovių būryje tik kelios keturiasdešimtmetės, tačiau jos savo išvaizda ir elegancija dažnai pranoksta naujokes. Palydoves ruošia Aukštesnioji transportininkų mokykla, tačiau dabar jų stygiaus nebejaučiama. Atvirkščiai, privatizavus Lietuvos avialinijų kompaniją, dalis stiuardesių gali likti be darbo, tad galbūt todėl pastaruoju metu palydovių registracijos žurnale atsiranda daugiau raudonos spalvos rašikliu daromų pataisų - merginos išteka ir keičia pavardes. Vis dėlto dar daugelis šalies mergaičių svajoja apie šią prestižinę profesiją, todėl priminsiu, kad lėktuvų palydovėmis gali tapti puikiai anglų kalbą mokančios aštuoniolikmetės ir vyresnės moterys ar merginos. Svarbu, kad lėktuvo palydovė sugebėtų lengvai bendrauti su keleiviais, be vargo pasiektų rankinio bagažo lentyną ir būtinai neužkliūdama prasilenktų siaurame praėjime tarp sėdynių eilių su savo kolege. Baigti specialią mokyklą nėra privaloma sąlyga - aukštųjų mokyklų studentės palydovėmis gali tapti baigusios specialius kursus, kuriuose mokoma visų profesijai būtinų dalykų. Nemažai dėmesio skiriama psichologiniam pasiruošimui ir veiksmams kritinėmis situacijomis. Civilinės aviacijos veteranai mena, jog prieš kelis dešimtmečius vienai stiuardesei teko ore priimti net gimdymą. Ji puikiai susidorojo su akušerės pareigomis. Dabar medicininių žinių reikalavimai gerokai mažesni, tačiau, reikalui esant, merginos sugebėtų ne tik paduoti vandens tabletei užgerti, bet ir sutvarstyti lūžusią ranką ar koją bei atlikti dirbtinį kvėpavimą. Kas dvejus metus palydovės tobulinasi keturių savaičių trukmės kvalifikacijos kursuose.
Saugiausia uodegoje
Ekspertų teigimu, apie 80 procentų aviakatastrofų įvyksta dėl žmogiškojo faktoriaus, todėl svarbu, kad avialainerį valdanti įgula būtų ne tik patyrusi, bet ir psichologiškai nusiteikusi skrydžiui. Skrydžių besibaiminantiems keleiviams derėtų pirkti bilietus į vietas lėktuvo gale ir būtinai vidurinėje eilėje, nors skrendant ten kratys labiau. Ekspertai tikina, kad aviakatastrofų metu dėl avialainerių konstrukcijos ypatumų dažniausiai nulūžta lėktuvo priekinė dalis ties sparnų linija, o avarinio tūpimo atveju nukrinta sparnai. Kai kurie specialistai įsitikinę, kad nelaimės atveju lėktuvų keleiviai būtų gerokai saugesni, jei skristų atbulai sustatytuose krėsluose. Tam reikėtų gerokai pakeisti paties lėktuvo konfigūraciją ir sustiprinti krėslų atlošus. Skridimas atbulomis žmonėms sukelia psichologinį diskomfortą, nes žvalgantis pro iliuminatorius žemė "bėga" ne į tą pusę, todėl naujovių įvesti neskubama. Vis dėlto galima spėti, jog ateities avialaineriuose vietoje iliuminatorių bus televizijos ekranai ir tuomet krėslų padėtis nebeturės jokios psichologinės reikšmės, o kol to nėra, "Lietuvos avialinijos" ketina keleivius raminti skrydžių metu lėktuvuose transliuodama muzikinius įrašus ir paįvairindama siūlomų valgių sąrašą.
