Remigijus RAINYS
Pernai milijonui Lietuvos gyventojų teko 218 eismo įvykiuose žuvusių gyventojų. Tai vienas iš blogiausių rodiklių Europos Sąjungos šalyse. Blogesnė eismo saugumo padėtis tik kaimyninėje Latvijoje. Beveik ketvirtadalį autoįvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, sukėlė jauni vairuotojai, kurių vairavimo stažas neviršija 3 metų. Todėl Europos Sąjungai priėmus direktyvą, kurioje šalims narėms iki 2010 metų rekomenduojama siekti, kad žuvusiųjų keliuose skaičius sumažėtų perpus, į menką vairavimo patirtį turinčius jaunuolius teks atkreipti ypatingą dėmesį.
"Diskotekininkai" pavojingiausi
Daugelyje šalių jauno amžiaus vairuotojų sukeliamos autoavarijos yra valstybinio masto problema. Jau seniai įrodytas faktas, jog eismo įvykiuose žūstančių jaunų žmonių skaičius neproporcingai didėja. Daugelyje valstybių atliktuose tyrimuose nustatyta, jog vairuotojai iki 19 metų turi 2-3 kartus didesnę galimybę tapti autoavarijų dalyviais nei vidutinio amžiaus vairuotojai. Pagal statistiką, ypatingos grėsmės vairuotojai nebekelia tik sulaukę 25-26 metų. Be faktinių žinių ir įgūdžių lygio, patirties, subrendimo ir išsivystymo lygio, didelę reikšmę nepatyrusių vairuotojų sukeliamiems eismo įvykiams turi socialinė valstybės situacija ir net vairuotojų gyvenimo stilius. Pastebėta, kad didžiausios rizikos grupei priskiriami išsivysčiusių valstybių jauni vairuotojai nuo kitų skiriasi tuo, kad didelę laisvalaikio dalį praleidžia ne namuose, o diskotekose, baruose ar klubuose. Užfiksuota net tai, jog tokie vairuotojai mėgsta įtempto siužeto veiksmo filmus, roką ir futbolą, tačiau visiškai abejingi klasikinei muzikai ar kino filmams socialine tematika. Prisižiūrėję gaudynių ar nutrūktgalviško vairavimo kino filmuose, jaunuoliai tai kartoja ir miesto gatvėse, manydami, kad tai šaunumo požymis. Kiek žemesniu lygiu tai kartojasi ir pas mus. Jauni vairuotojai daug autoavarijų padaro naktį ir savaitgaliais, kai skirstosi po pasilinksminimų ar skuba į kitus vakarėlius. Tokie eismo įvykiai net vadinami specialiu terminu - "diskotekų avarijos" - ir vis dažnesni Lietuvoje. "Diskotekų avarijos" dažnai persipynusios su kita, "vieno automobilio" autoįvykio sąvoka, kai į eismo nelaimę jaunuoliai patenka nesuvaldę automobilio ir atsitrenkę į medį, pastato sieną ar kitą nejudančią kliūtį. Šioms kategorijoms sąlyginai galima priskirti ir dvi pernai bene daugiausia aukų pareikalavusias autoavarijas, įvykusias Kauno rajone.
Beprotišku greičiu į dausas
Vieną kovo mėnesio savaitgalio popietę kelio Vilkija - Čekiškė - Ariogala 14-ajame kilometre nuo kelio nuvažiavo ir į pakelės medį atsitrenkė Kaune gyvenančiam S. Ž. priklausantis automobilis "Audi 80", prie kurio vairo sėdėjo vos į trečią dešimtmetį įkopęs pastarojo sūnus Jonas. Tą dieną eismo sąlygos buvo geros, tačiau "audinės" vairuotojas nelygiu ir vingiuotu keliu lėkė beprotišku greičiu ir nesugebėjo suvaldyti automobilio. Mašina nulėkė nuo kelio ir atsitrenkusi į medį lūžo pusiau. Žuvo vairuotojas ir drauge važiavę Ignas D. (19 m.) bei Vidas J. (17 m.) iš Daugėliškių kaimo ir čekiškietė Giedrė B. (16 m.). Prieš tai kartu linksminęsi jaunuoliai skubėjo parvežti Giedrę į namus. Ikiteisminis šio autoįvykio tyrimas jau baigtas, tačiau įtarimų pareikšti nebėra kam.
Tai pačiai "vieno automobilio" kategorijai galima priskirti ir netrukus įvykusią kitą autoavariją, kurios ikiteisminį tyrimą Kauno rajono policijos komisariato pareigūnai jau užbaigė, o prokuratūra nusiuntė baudžiamąją bylą į teismą. Tą dieną Jurbarko rajone, Klausučiuose gyvenantis, Tomas K. (18 m.) į tik prieš dvi savaites nusipirktą 1987 metų laidos automobilį "Nissan Bluebird" susisodino savo bičiulius bei giminaičius ir išvažiavo pramogauti. Kompanija išmaišė kone pusę Jurbarko rajono - pabuvo šokiuose Tamošiuose, vaišinosi alumi Veliuonos bare, po to ilgai sukiojosi po Klausučius. Jau naktį sutiktas ūkininkas Gintautas B. (41 m.) paprašė Tomo pavėžėti jį iki Kauno. Dėdė Gintas į automobilio baką įpylė degalų, nupirko du "bambalius" stipraus alaus ir visi skriste nuskrido Kauno link. Automobiliu važiavo šeši žmonės, todėl gale susėdo net keturiese. Kelionė baigėsi ties Raudondvariu, kai nisanas trenkėsi į medį. Pastaruoju metu Klangiuose gyvenęs Gintautas, Arūnas Č.(16 m.) bei du belvederiškiai - Veliuonos vidurinės mokyklos dešimtokai Saulius J. (19 m.) ir Linas J. (17 m.) - avarijos metu žuvo vietoje, o automobilį vairavęs Tomas ir šalia jo sėdėjęs Remigijus (15 m.) iškrito iš automobilio ir patyrė įvairias traumas. Ko gero, tai retas atvejis, kai abiem iškritusiems jaunuoliams gyvybę išgelbėjo tai, jog jie buvo neužsisegę saugos diržų. Jų bendrakeleivių kūnus iš sumaitoto automobilio ugniagesiai-gelbėtojai ištraukė tik supjaustę jį gabalais. Įtariamojo avarijos kaltininko atsakomybę sunkina tai, jog automobilį jis vairavo neblaivus. Šis autoįvykis telpa ir į dar kelių daugelio jaunų vairuotojų padaromų avarijų apibendrinimų rėmus. Tai pomėgis ar įprotis važinėti neblaiviems ir itin senais bei būtinų saugumo priemonių neturinčiais automobiliais. Išgėrę prie vairo sėdasi tiek jauni, tiek seni. Užtenka tik pasisukioti prie bet kurio rajono kaimuose vykstančių šokių ar diskotekų ir suskaičiuoti aiškiai įkaušusius įvairiausiais, kartais net be valstybinių registracijos numerių automobiliais suvažiavusius šokėjus - pritrūks abiejų rankų pirštų. Žinia, į visus kaimo šokius eismo priežiūros patrulių ekipažo neatsiųsi, juo labiau kad vietiniam jaunimėliui žinomi visi miško keleliai ir šunkeliai, kuriais jie ir sprunka vos pasirodžius policijos pareigūnams.
Efektyviau sėdėti krūmuose
Nors Lietuvoje jau seniai, kaip ir visose ES šalyse, miestuose ir gyvenvietėse leistinas greitis ribojamas iki 50 kilometrų per valandą, tačiau to apribojimo tesilaiko gal tik iš provincijos atvažiavę pensininkai. Policijos pareigūnai teigia, kad lakstūnus suvaldyti trukdo abejotina nuostata patruliuoti tik viešai. Vairuotojai apie pareigūnus su greičio matuokliais rankose solidariai įspėja vienas kitą, tad ruože, kur matuojamas greitis, visi vieningai spusteli stabdžio pedalus ir netrukus vėl lekia kaip lėkę. Vidutinės grandies eismo priežiūros specialistai net turi paruošę "verslo" planus, kaip būtų galima įvesti keliuose tvarką net neprašant papildomo finansavimo iš valstybės. Anot jų, kiekvieno didmiesčio ar rajono centro komisariatams tereikėtų paimti iš bankų paskolas ir nupirkti bent po kelis galingus automobilius tamsintais langais, kuriuose būtų sumontuota greičio matavimo ir vaizdo filmavimo technika, bei ištisą parą, keičiant neuniformuotų patrulių įgulas, leisti jiems fiksuoti eismo taisyklių pažeidimus gatvėse. Pažeidėjus stabdytų ir protokolus surašinėtų gerokai nuo pirmųjų atsilikę, visa policijos atributika pažymėtais automobiliais dirbantys uniformuoti pareigūnai. Šios idėjos autoriai tikina, kad paskolas bankams būtų galima grąžinti greičiau nei per metus, jei būtų išieškotos visos skiriamos baudos, nes mūsų gatvėse netrūksta ne tik greičio mėgėjų, bet ir kitokių neklaužadų. Pavyzdžiui, kauniečiai vairuotojai jau beveik pamiršo manevruodami rodyti posūkius, nekirsti ištisinių juostų bei daugybę kitų elementarių dalykų. Ar sumanymas dėl slapto patruliavimo policijos ženklais nepažymėtais automobiliais tikrai taptų panacėja nuo visų mūsų keliuose nutinkančių bėdų, būtų galima įsitikinti tik jį išbandžius bent viename šalies rajone. Kam teko keliauti po kaimyninę Lenkiją, tas matė, kad šios šalies policininkai šį metodą sėkmingai naudoja, tačiau patiems tai išbandyti geriau nei šimtą kartų apie tai išgirsti. Galų gale jei eismas nuo to taps saugesnis, jį užtikrinantys pareigūnai gali slapstytis nors ir pakelės grioviuose ar medžiuose.
Šviesoforai pensininkams
Kartais jaunųjų vairuotojų nesustabdo net raudonas šviesoforo signalas. Šių metų vasario pabaigoje, apie pirmą valandą nakties, Garliavoje, Vytauto gatvės ir Marijampolės plento sankryžoje, "VW Passat" nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio vilkiko ir juo susidūrė. Po susidūrimo lengvasis automobilis "nuskynė" apsauginę tvorelę ir atsitrenkė į vidurinės mokyklos tvorą. Trys pasatu važiavę jaunuoliai žuvo vietoje, o ketvirtasis mirė ligoninėje. Kol nebaigtas ikiteisminis šio įvykio tyrimas, jį atliekantys policijos pareigūnai neįvardija, kas sėdėjo prie avariją patyrusio automobilio vairo: ar automobilio savininko sūnus septyniolikametis Evaldas M., kuris tik įvykio išvakarėse buvo išlaikęs egzaminus vairuotojo pažymėjimui gauti, tačiau jį būtų gavęs tik sulaukęs pilnametystės, ar jo bičiulis Mantas, neseniai įgytą tokį pažymėjimą jau turėjęs savo kišenėje. Evaldas autoįvykio metu žuvo, kaip ir jo bendramoksliai Dovilė (16 m.) su Deividu (17 m.) bei "Varpo" gimnazijos gimnazistė Aurika, o vienintelis šioje avarijoje išlikęs Darius, kuris per autoavariją iškrito per automobilio langą, kurį laiką gydėsi ligoninėje ir dabar stropiai lankosi tyrėjų apklausose. Jau gautos ekspertų išvados ir apie abiejų įtariamųjų girtumo laipsnį autoįvykio metu, tačiau kol nenustatytas tikrasis vairuotojas, jos neviešinamos. Šiaip ar taip, liudytojai teigia, jog pasate mėtėsi alaus "bambaliai".
Per tris pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvos keliuose įvyko 1 188 eismo įvykiai, kuriuose žuvo žmogus, sužeistas - 1 391. Deja, šie skaičiai kas dieną didėja, o žuvusiųjų ar sužalotųjų sąrašas pasipildo vis naujomis aukomis, tarp kurių netrūksta ir jaunų vairuotojų. Kol šis straipsnis buvo ruošiamas spaudai, Kaune, Apuolės gatvėje, apie pusę dešimtos vakaro nuo kelio nuvažiavo ir trenkėsi į tvorą motociklas "Suzuki", vairuojamas dvidešimtmečio kauniečio G. P. Motociklininkas žuvo. Galima nuspėti, kad kai jūs skaitysite šį "Akistatos" numerį, žuvęs kaunietis jau nebebus paskutinis žuvusių jaunųjų vairuotojų sąraše... Tad gal bus atsižvelgta į nedrąsius siūlymus bent jau pirmuosius trejus metus po vairuotojo pažymėjimo gavimo atidžiau stebėti jaunuosius vairuotojus ir kasmet nustačius, jog tris ar daugiau kartų pažeidė Kelių eismo taisykles, pareikalauti, kad teorijos ir praktinio vairavimo egzaminus jaunuoliai perlaikytų iš naujo.
