Ramutė PEČELIŪNIENĖ
Neseniai Seimas priėmė Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymą, kuris numato, jog nuo kitų metų sausio 1 dienos nuteistieji neturės teisės gauti pašto bei perduodamų siuntinių su maisto produktais. Kalinius lankantys artimieji ir draugai galės į jų sąskaitas pervesti pinigų, už kuriuos šie turės galimybę nusipirkti maisto produktų įkalinimo įstaigose esančiose parduotuvėse. Tokių sprendimų imtasi bandant sustabdyti į įkalinimo įstaigas nenutrūkstamu srautu plūstančius narkotikus, alkoholį, kitus draudžiamus daiktus.
Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Alfredas Drazdys tikino kol kas nei iš nuteistųjų, nei iš jų artimųjų neišgirdęs jokios reakcijos. Tačiau įkalinimo įstaigos vadovas įsitikinęs, jog šios priemonės duos apčiuopiamos naudos. Pirmiausia todėl, kad pagaliau bus užkirstas kelias narkotikams, alkoholiui, mobiliesiems telefonams, SIM kortelėms ir kitiems draudžiamiems daiktams patekti į pataisos namus. Kad nuteistųjų artimieji arba draugai labai išradingi, aišku seniai. Apie apelsinus, svogūnus, kopūstus ir kitus vaisius bei daržoves, "farširuotus" kvaišalais arba "praturtintus" spiritiniais gėrimais, "Akistata" taip pat rašė ne kartą. Pareigūnai džiaugiasi, jog sumažės darbo krūvis kontrolieriams. Kitados, siūlydami uždrausti maisto perdavimą nuteistiesiems, Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnai buvo suskaičiavę, jog per metus jiems teko patikrinti ne vieną toną siuntinių. O kiek dėl perpjautų vaisių ar atidarytų konservų dėžučių (mat vis dažnėjo atvejų, kai vietoj konservuotų ananasų indeliuose kliuksėdavo grynas spiritas ir t. t.) iš kalinių sulaukdavo priekaištų... Dabar šis darbas atkris, o drauge sumažės ir nepasitenkinimo. Į klausimą, ar nenukentės socialiai remtini asmenys, kurių artimiesiems bus sunkiau atsiųsti pinigų, direktorius atsakė, jog jiems bus skiriamos pašalpos. Tiksli suma kol kas nepatvirtinta, tačiau siūloma skirti iki 40 litų. Šiuo metu minėtoje įstaigoje kali šiek tiek daugiau nei 1 100 nuteistųjų, iš kurių apie 30 - socialiai remtini...
Užkalbinome ir pačius nuteistuosius. Pasirodo, jie šį Bausmių vykdymo kodekso pakeitimą vertina vien neigiamai.
- Kodėl už vienų prasižengimus kenčia visi? - klausė jie. - Tegul atima teisę gauti maistą iš tų, kurie pagaunami su narkotikais ar svaigalais. O ką darys vargšai iš kaimo, kurių tėvai pinigų jiems duoti negali - tiktai lašinių, dešros, svogūnų... Netenkina ir siūloma alternatyva - pašalpos. Net ir 50 litų mėnesiui - labai maža suma. Žmonės mirs iš bado...
Žinoma, ne visiems pataisos namų maistas patinka. Nepaisant to, jog prieš kelerius metus kalinamųjų maitinimas buvo žymiai pagerintas - ant jų stalo atsirado ir dešrelės, ir kotletai, ir įvairūs troškiniai. Tačiau pašnekovai šį argumentą ir vėl tarsi nukerta sakydami, jog maistas buvo geras tik iš pradžių, dabar vėl visiškai suprastėjo... Esą apie kokius nors vitaminus negalima net kalbėti, nes kartais jiems patiekiami obuoliai būna apipuvę... Beje, visi kalbintieji prisipažino valgykloje jau seniai nesilanką. Bet juk ne visi turi galimybę valgyti gardžiau, ne visų sąskaitose - įspūdingos sumos, už kurias pataisos namų parduotuvėje jie gali įsigyti įvairių maisto produktų. Tiesa, kaliniai guodėsi, jog čia nėra asortimento, norimų prekių pasirinkimo, o siūlomi produktai daug brangesni nei laisvėje esančiose parduotuvėse... Jų manymu, įsigaliojus šiam įstatymui, įkalinimo įstaigose padaugės problemų - tarp nuteistųjų įsigalės sukčiavimas, apgavystės, stipresnieji skriaus silpnuosiuosius. O juk alkanas žmogus yra piktas, taigi pagausės incidentų ar kitų sunkiai prognozuojamų dalykų...
Nuteistieji sako, jog geriau valstybė būtų skyrusi pinigų tikrinimo įrangai. Be to, jie tvirtina, jog nuo kitų metų pradžios įsigaliosiančios priemonės narkotikų srauto nesustabdys - geriausiu atveju jį sumažins penkiais, na, gal dešimčia procentų. Esą yra daug kitų kelių, kuriais už grotų patenka tai, kas draudžiama...
Biržų rajone gyvenanti Stanislava J. (55 m.) neslėpdama susijaudinimo guodėsi, jog sunkiai besiverčianti šeima savo sūnui, jau trečius metus atliekančiam bausmę, tikrai negalės nusiųsti pinigų, nes jų ir taip trūksta. Iki šiol moteris sūnų aplankydavo tris keturis kartus per metus, jam nuveždavo tiktai kaimiškų produktų - rūkytų lašinių, kumpio, dešros, savo namuose keptos duonos, obuolių...
Panašių skundų pastarosiomis dienomis sulaukia ir Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų vadovai. Nuteistųjų artimieji pikti, nenori įsiklausyti į argumentus. Kad ir kaip sunku susitaikyti su šiomis naujovėmis, tenka pripažinti, jog maisto siuntiniai neperduodami ne tik kitose Vakarų Europos įkalinimo įstaigose, bet ir Latvijoje bei Estijoje kalintiems asmenims.
