Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Šalia Druskininkų gyvenantys Snežana (20 m.) ir Vitalijus (23 m.) Koroliovai iki šiol nepraranda vilties atgauti prarastą sūnelį, kuris, sutuoktinių turima informacija, jau įvaikintas kitos šeimos. Snežana "Akistatai" prasitarė artimiausiu metu rašysianti laišką pačiam šalies prezidentui - gal, girdi, jis supras, kokį širdies skausmą vaiko netekusiems tėvams dabar tenka išgyventi... Jei ir tai nepadės, sutuoktiniai neatmeta galimybės imtis drastiškų priemonių, gal net pradėti ilgalaikį piketą prie Vaiko teisių apsaugos tarnybos, kovoti tol, kol, Snežanos žodžiais, "parduotas sūnelis bus sugrąžintas tikriesiems tėvams".
Kūdikis - vienas, motinos - kelios?
"Akistatoje" jau buvo rašyta apie 2002-ųjų vasarį Druskininkuose, vieno daugiabučio namo lifte, rastą naujagimį. Medikai pamestinuką pavadino Haroldu (pagal tos dienos varduves) Vasariu (ėjo vasario mėnuo), o pareigūnai nedelsdami pradėjo ieškoti naujagimį gyvybei pavojingoje būklėje palikusios motinos.
Pamestinuko istorija netrukus ėmė panėšėti į detektyvą. Buvo gautas anoniminis pranešimas, kad naujagimio motina - Druskininkuose gyvenanti 35 metų moteris. Ši, beje, nė nebandė to neigti! Tačiau DNR ekspertizės (kuri buvo atliekama net tris kartus!) atsakymas buvo kategoriškas - Haroldą pagimdė kita moteris!
Nežinia, ar būtų pavykę Haroldo tėvelius surasti, jei ne dar vienas anoniminis skambutis. Buvo pranešta, kad Haroldą galėjo pagimdyti prieš kurį laiką Vieciūnuose gyvenusi Snežana Koroliovienė. Tačiau šios moters greitai surasti nepavyko - tuo laiku ji uždarbiavo užsienyje, o jos vyras Vitalijus dirbo ir gyveno, anot namiškių, "kažkur Vilniuje". Prasidėjo intensyvi minėtos sutuoktinių poros paieška.
Už palikimą lifte - bausmė
Pernai balandį Snežana sugrįžo į Lietuvą ir pasiliko Vilniuje, pas vyrą, tad dvi Koroliovų mažametes dukreles - tuomet trejų Gretą ir dvejų Dianą - ir toliau globojo Varėnos rajone gyvenantys seneliai, Vitalijaus tėvai.
Pareigūnams to tik ir tereikėjo - netrukus Snežana su Vitalijumi atsidūrė policijos areštinėje ir... prisipažino, kad lifte paliktas kūdikis tikrai yra jų (tai netrukus patvirtino ir DNR ekspertizės). Už grotų atsidūrę Haroldo tėveliai pareiškė norį kadaise pamestą kūdikį susigrąžinti...
Sužinoję, kuo kaltinami sūnus ir marti, vyresnieji Koroliovai nė nebandė teisinti tokį neapgalvotą žingsnį žengusių vaikų ir, kol šie buvo suimti, bandė į namus parsivežti bei imtis globoti ir trečiąjį anūką. Tačiau Druskininkų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos, kaip vėliau prisiminė Koroliovas vyresnysis, tiesiai šviesiai patarė nevargti - vaikelio, girdi, vis tiek neatgausite....
Pernai vasarą Snežana ir Vitalijus Koroliovai teismo buvo pripažinti esą kalti dėl naujagimio palikimo gyvybei pavojingoje padėtyje ir nuteisti trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmėmis (kadangi abu teismo laukė suimti, po teismo nuosprendžio buvo iškart paleisti į laisvę). Snežana Koroliovienė sakė iškart nulėkusi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą dėl kūdikio susigrąžinimo ir... išgirdusi tą patį, ką kadaise ir jos uošviai: vaikelis nebus atiduotas, negana to, jau esą baigiami ruošti dokumentai jam įvaikinti! Negana to, kaip prisiminė Snežana, tarnybos vadovė dar išsityčiojo, nusistebėjo: girdi, iš kur jai žinoti, kad Snežana ir Vitalijus - tikrai Haroldo tėvai! Vaiko gimimo liudijimo juk neatnešę! "Tai už ką mes sėdėjome?" - nesitvėrė pykčiu Snežana. Tačiau jai buvo darsyk pakartota, kad apie savo kūdikį galinti tik pasvajoti...
Snežana Koroliovienė tvirtai įsitikinusi, kad jos kūdikėlis buvo "kaip daiktas parduotas". Ir, girdi, greičiausiai gana brangiai, mat, kaip Snežana jau išsiaiškinusi, josios kūdikį daugiau nei metus globojo, o vėliau, paaiškėjus, kas jo tėvai, skubiai pareiškė norą įsivaikinti "labai turtinga" bevaikė šeima.
Bus skaudi pamoka kitoms šeimoms?
Be abejo, niekas nesiruošia ginti kūdikėliu taip drastiškai atsikračiusių tėvų. Tačiau, kita vertus, keista pasirodė ir Druskininkų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovės Laimos Bakšienės pozicija. Valstybės tarnautoja, kurios pagrindinė pareiga kaip tik ir yra dėti visas pastangas, kad kuo daugiau vaikelių augtų biologinėse šeimose, prisiminusi Haroldo Vasario įvaikinimą, žurnalistei išsakė kategorišką poziciją: įstatymo raidei nenusižengta, o tėvai už klaidas privalo atsakyti. Iš tiesų, jie ir atsakė - buvo nuteisti, bausmę atliko. O kelių bausmių už tą patį nusikaltimą nenumatyta skirti net ir užkietėjusiems recidyvistams! Juo labiau kad Koroliovai dabar labai išgyvena dėl to, ką padarė, ir šią klaidą pasiruošę ištaisyti... Tačiau Vaiko teisių tarnybos vadovė, kaip paaiškėjo, liko abejinga bet kokiems tėvų prašymams ir maldavimams.
- Aš neturiu informacijos, kad biologiniai tėvai būtų ieškoję kelių, kaip Haroldą susigrąžinti, o jo seneliai - kad taptų pamestinuko globėjais, - "Akistatai" pareiškė Įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Odeta Tarvydienė. - O tam buvo marios laiko - kūdikis rastas 2002-ųjų vasarį, o įvaikintas 2003-ųjų liepą.
Bet juk Snežana ir Vitalijus Koroliovai buvo suimti - kaip jie galėjo atvykti į Druskininkų savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą ir pareikšti atitinkamą prašymą; seneliai, "Akistatos" turima informacija, irgi padarė klaidą - į tarnybą kreipėsi ne raštu, o žodžiu...
Anot direktorės, būtų užtekę ir to, jei areštinėje buvę Koroliovai į tarnybą būtų atsiuntę raštiškus prašymus nustatyti Haroldo tėvystę.
O kadangi to nebuvo padaryta (be advokato čia vargu ar įmanoma išsiversti), Haroldas buvo įvaikintas kaip pamestinukas, kurio tėvai - nežinomi. Kita vertus, anot Odetos Tarvydienės, dar esą neaišku, ar Koroliovams būtų pavykę susigrąžinti Haroldą, jei teismas ir būtų pripažinęs Snežanos ir Vitalijaus Koroliovų tėvystę... Juk esą nuolat pabrėžiama, kad kūdikio nenorinti auginti motina gali tai padaryti civilizuotai - pristatyti į gydymo įstaigą (jei gimdė ne ligoninėje), parašyti atsisakymo pareiškimą. Tai - jos teisė, už tokį dalyką niekas nepatrauks jokion atsakomybėn. Tačiau kai bejėgis kūdikėlis paliekamas sušalti ar net numirti, teismas gali drąsiai suabejoti, ar tokie tėvai sugebės (ir norės) tinkamai vykdyti savo tėviškas pareigas...
Anot Įvaikinimo tarnybos vadovės, teismo sprendimo, deja, jau nepakeisi, laiko atgal nepasuksi. Snežana ir Vitalijus Koroliovai pamestu kūdikiu susirūpino aiškiai per vėlai ir dabar dėl to gali kaltinti tik pačius save. Koroliovų istorija galėtų tapti įspėjančia bei pamokančia ir kitoms į tokias neapgalvotas avantiūras linkusioms šeimoms...
Įvaikių - daug daugiau, nei norinčiųjų įsivaikinti
Lietuvoje yra per 50 000 sutuoktinių porų, kurios niekaip negali susilaukti vaikelių. Deja, besikreipiančiųjų į Įvaikinimo tarnybą - vos kelios dešimtys... O vaikų, laukiančių nesulaukiančių įtėvių - apie 500! Tiesa, Įvaikinimo tarnybos direktorė pastaruoju metu sakė stebinti džiuginančias tendencijas - susidomėjimas vaikais pamažu auga, įtėvių daugėja!
Pernai lietuvių šeimos įvaikino 61 vaiką, o į užsienio šalis iškeliavo 103. Anot Odetos Tarvydienės, užsieniečiai dažniau įsivaikina lietuviukus dėl to, kad jiems, priešingai nei lietuvių šeimoms, mažiau svarbus įvaikio amžius (lietuviai pageidauja vos gimusių, blogiausiu atveju - iki trejų metukų įvaikių), sveikatos būklė (lietuviai pageidauja sveiko ir "iš neasocialios šeimos" - o iš kur tokį paimsi?), fiziniai duomenys (jei mergaitė - tai šviesiaplaukė, mėlynakė ir pan.). Dar vienas lietuvių šeimas neraminantis dalykas - baimė. Baimė, kad įvaikis iš savo nedorų gimdytojų nebūtų paveldėjęs ne tik sunkių ligų (alkoholinis sindromas, protinis atsilikimas ir kt.), bet ir neigiamų charakterio bruožų, polinkio į paleistuvystę, alkoholizmą ir pan. Tai, tarnybos vadovės įsitikinimu, visiškai nereikalingas nerimas. Taip, niekas nenuginčys, jog genais gali būti perduotos, tai yra paveldėtos kai kurios ligos ar išoriniai bruožai, tačiau vaiko elgesį visų pirma formuoja auklėjimas. Kitaip tariant, kaip auklėjama, toks vaikas ir išauga.
Įvaikio atsisakyti neįmanoma
Anksčiau buvo pasitaikęs ne vienas atvejis, kai lietuviai įtėviai, neapsikentę dėl ilgamečių nesutarimų su įvaikiu, pareiškė norą įvaikio atsisakyti ir teismas tokį jų prašymą patenkino. Įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui tokios galimybės neliko. Na, nebent įtėviai su įvaikiu visiškai neįstengtų susikalbėti, susitvarkyti. Tačiau tuomet teisme visų pirma būtų apribotos įtėvių teisės į įvaikį (įvaikis paimamas valstybės globon, tačiau iš įtėvių priteisiami alimentai jam išlaikyti, įvaikis pretenduoja į dalį įtėvių turto ir t. t.).
O kas sužinos, kaip sekasi įvaikiams, išvežtiems į užsienio šalis? Ar jie ten neskriaudžiami, ar neišnaudojami? Įvaikinimo tarnybos direktorė patikino, jog su užsienio šalių įvaikinimo tarnybomis yra sudarytos dvišalės bendradarbiavimo sutartys, įpareigojančios apie užsienin iškeliavusius lietuviukus teikti informaciją. Pirmus dvejus metus tokia informacija teikiama du kartus per metus, kitus dvejus metus - vienąkart per metus. Vėliau - jei to Lietuvos Įvaikinimo tarnyba pareikalauja.
Tiesa, problemų su užsieniečių įvaikintais lietuviukais, anot tarnybos direktorės, galima sakyti, nėra. Štai 1995 - 2000 metais užsieniečiai įvaikino 389 vaikus ir iš šio palyginti nemenko skaičiaus tik vienas berniukas (jį, jau paauglį, įsivaikino prancūzų šeima) turėjo šiokių tokių pretenzijų įtėviams (kaip ir šie jam). Į agresiją ir smurtą itin linkusį paauglį prancūzų pora perdavė auklėti specialiosios mokyklos pedagogams, tačiau viliasi, kad tai - tik laikini nesusipratimai...
