Remigijaus RAINIO ir Rolando Šmigelskio fotoreportažas
Ilgą laiką keiksnoję šaltus orus ir vėluojančią vasarą mūsų tautiečiai nenurimo ir dabar, kai saulutė pagaliau dosniai pradėjo žerti savo spindulius. Nors termometrų stulpeliai tik keletą dienų pakyla virš trisdešimties laipsnių Celsijaus atžymos, niurzgos tuoj reikalauja, jog valdžios vyrai svarstytų klausimą, ar karštomis dienomis šalyje nederėtų prailginti pietų pertrauka, ir dirbti tik rytais bei vakarais, kai oras kiek atvėsta. Ar tikrai Lietuvoje jau reikia Ispanijoje, Italijoje ir kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse seniai įteisintos siestos, kai karščiausiu dienos metu kelioms valandoms nutraukiamas bet koks darbas?
Kelininkai prie karščio pripratę
Vasarą pats darbymetis kelius tiesiančioms ir remontuojančioms organizacijoms, todėl grupės kelininkų, besidarbuojančių automagistralėje Vilnius - Kaunas - Klaipėda, ties viaduku į būsimąjį prekybos ir pramogų centrą, vadovas, išgirdęs apie popietinio pogulio idėją, net sumosavo rankomis:
- Mes šiuo laikotarpiu dirbame dviem pamainom, ir išnaudodami kiekvieną giedrą dienelę ir gulinėti tikrai nėra kada. Atsipūsime žiemą, kai kelių tiesti negalima ir belieka tik remontuoti techniką. Dabar gi mūsų darbo bare tetrūksta tik palmių ir galėtume jaustis ne blogiau nei Egipte ar Tunise: smėlio į valias, karštą asfaltą tiekia beveik be perstojo, o nuo karščio vyrai ginasi gerdami vandenį ar trumpam lįsdami į statomo viaduko pavėsį.
Su savo vadovo žodžiais sutiko ir ant darbo rūbų dar skiriamąsias liemenes užsivilkę darbininkai, tikindami, jog besidarbuodami kelyje jie įdega ne prasčiau nei negrai ir su jų odos tamsumu negalinti lygintis jokia Turkijos ar Palangos kurortuose besilepinanti poniutė. Prie karščio jie pripratę kaip velniai prie verdančios smalos, tad svarbiausia, kad nepritrūktų darbo. "Pragaro filialu" šį darbo barą pavadino "studentu" pravardžiuojamas naujokas, kuris kartą ilgiau paplušėjęs prie asfaltą ant kelio beriančio didžiulio agregato, apalpo.
Karštis kaulų nelaužo
Siestos idėją suniekino ir pačioje saulėkaitoje prie UAB "Neo Textile" veją ir pastebimai gelstančius medelius laistęs Vaclovas:
- Nevykit dievo į šakas. Kiek mūsuose tos vasaros - porą savaičių ir viskas. Jei aš lepinčiausi vėsa, tai medeliai visai nuleiptų. Jei noriu atsigaivinti, tai einu į firmos patalpas, kur kondicionieriai sukuria visai normalią aplinką. O čia.. Kur dar galėčiau sau leisti darbo metu vaikščioti po žolytę basas?
Kauno rajono Batiegalos kaime gyvenanti 78 metų Vladislava tikino, kad jai nekaršta darbuotis darže net per patį vidurdienį:
- Tai dabartinės panelės, apsitempusios net užpakalį nedengiančiais maudymosi kostiumėliais vis inkščia vartydamos šieną ir taikosi prigulti kur nors pakrūmėje. Kai buvau jauna, net mintis nekildavo pasirodyti lauke be sijono ar bliuzeles, nors saulė ir spiginte spigintų. Tikri ūkininkai džiaugiasi kiekviena karšta diena ir skuba nuveikti niekad nesibaigiančius darbus. Iki pat vidurdienio ravėjau daržus, o dabar prisiskinsiu žirnių ir skubėsiu virti pietų. Kai labai karštą, atsigeriu šalto vandenėlio ir darbuojuosi toliau. Vyras nuo pat ryto mėžia kiaulių mėšlą, todėl jam šalto vandenėlio pietums nepasiūlysi. Virsiu žirnių sriubą ir kepsiu kotletus.
Prakaituotos moterys nesifotografuoja
Skirtingą nuomonę apie vasaros karščius ir jų poveikį praeiviams išsakė prekybininkai apie Laisvės alėjoje, Kauno centre, apie esantį fontaną siūlantys savo paslaugas. Akiniais nuo saulės prekiaujanti Marija, džiaugėsi, jog spiginant saulei praeiviai gerokai daugiau perka akinių, nors ji pati tiesiog "rūgsta" nuo karščio - savo stendo pastumti į šešėlį moteris negali, nes darbdavys išpirko leidimą prekiauti tik šioje vietoje. Tuo metu skrybėles praeiviams siūlanti Aldona stebėjosi, kad kauniečiai ir miesto svečiai visiškai nesaugo savo pakaušių ir rizikuoja patirti "saulės smūgį". Anot prekybininkės miesto centras "išmiršta" apie 15 valandą ir atsigauna tik vėlyvą vakarą, kai skrybėlaičių jau niekam nebereikia. Per karšta saule skundėsi ir prie fontano norinčių įsiamžinti laukiantis fotografas, kuris įsitikinęs, kad Kauną aplankantys turistai, o ypač jų antrosios pusės karštomis dienomis vengia fotografuotis, nes bijo, jog prakaituotais veidais nuotraukose atrodys negražūs.
Taksi vairuotojas Jurgis karštas dieneles įvertino dvejopai:
- Spiginant saulei keleivių būna daugiau, nes kai kurie žmonės specialiai sėda į taksi, norėdami nors kiek atsivėsinti važiuojant "su vėjeliu", tačiau, kai karšta automobilyje laukti klientų beveik nepakeliama. Todėl į darbą išvažiuoju 6 valandą ryto ir apie pietus darau "siestą". Dažniausiai į darbą jau nebegrįžtu, nes ir pavakary ne ką teatvėsta. Todėl vakarais keleivius dažniausiai vežioja už mus, veteranus, ištvermingesnis jaunimas.
Bankomate kaip pirtyje
Savo klientais užmiršo pasirūpinti ir daugelio bankų vadovai, kurie, rūpindamiesi bankomatų saugumu juos išdėstė visiškai atvirose vietose. Jei darbuotojų patalpose orą gaivina kondicionieriai, tai bankomatuose klientų nuo alinančios tvankumos negelbsti net visą darbo laiką plačiai atvertos jų durys. Kadangi komunalinius mokesčius už butą ir kitus patarnavimus darbuose paskendęs jaunimas dažnai patiki sumokėti pensijinio amžiaus tėvams, tai šie belaukdami kol bus aptarnauti patiria tikras pragaro kančias. Bankomate sunku išbūti net kai lauke tik 18 -20 laipsnių šilumos. Viename iš bankomatų dirbanti Teresėlė tikina, jog apie šias bėdas jau ne kartą informavo savo vadovybę, tačiau kol kas nesulaukė jokio atgarsio. Moteris nelinksmai juokavo, kad karštomis dienomis žmonės laikosi tik vieno, anksčiau nepaisyto bankininkų pageidavimo - gerbiant kitų klientų privatumą į bankomatą užeiti po vieną.
Karščiu džiaugiasi mikrobai
Kauno apskrities ligoninės direktorius Stasys Gendvilius patikino, kad tiesiogiai nuo "saulės smūgio" nukentėjusių pacientų dar nepasitaikė, tačiau dėl karščio paūmėjo daugelio pacientų negalavimai.
Gerokai padaugėjo širdies kraujagyslių sistemos ligomis sergančių pacientų. Gydytojas atkreipė dėmesį, jog labai padidėjo insultų skaičius. Tiesioginė to priežastis - karštis. Daugelio Apskrities ligoninės korpusų langai pietvakarių pusėje, todėl tose palatose nuo karščio kenčia visi besigydantys, nesvarbu kokia liga sirgtų.
Stengiamasi dažniau vėdinti patalpas, ligonius lengviau apkloti, dažniau keičiama patalynė. Ne ką lengviau ir personalui. Gydytojai ir medicinos personalas negali nusivilkti chalatų net per didžiausius karščius todėl taip apsirengus ištverti tikrai nelengva. Net ir visiškai sveikiems žmonėms pačiu karščiausiu paros metu rekomenduojama būti pavėsyje ir vengti tiesioginių saulės spindulių bei gerti daug skysčių, ypač mineralinio vandens. Patariama daugiau valgyti vaisių ir daržovių, bei vengti mėsos. Nerekomenduojama pirkti ir iš gatvės prekeivių, siūlančių pyragėlius, čeburėkus, kebabus ir kitokius egzotiškus skanėstus, nes karštyje juose itin greitai tarpsta pavojingi mikrobai. Perkaitusiam žmogui labai išsiplečia kraujagyslės, į kurias suteka labai daug kraujo. Nuo to pirmiausiai nukenčia galvos smegenų mityba. Todėl toks pilietis dažnai nualpsta, jį gali pykinti. Svarbu nukentėjėlį kuo skubiau nunešti į pavėsį bei vėsinti visais įmanomais būdais. Nepamiršti jam duoti atsigerti.
Mūsų šalyje vasaros karščiai nėra dažni, todėl daryti ilgesnes pertraukas, nutraukiant darbą karščiausiu metu, visos šalies mastu būtų sunku įgyvendinti organizacine prasme. Tačiau neabejotina, kad dėl karščio žmonių darbingumas krenta, tad darbdaviams būtų naudingiau, užėjus karštam metui, laikinai perskirstyti darbo valandas taip, kad jų darbuotojai nerizikuotų savo sveikata.
Sunki vasara Europoje
Pastarosiomis savaitėmis ekstremalios oro sąlygos Europoje pareikalavo kelių dešimčių žmonių gyvybių. Kai Vakarų Austrijoje buvo evakuojami potvynio apsemtos ligoninės pacientai, Prancūzijoje privačių gydymo įstaigų susivienijimas pranešė, kad parengti aštuoni tūkstančiai lovų galimoms karščių ir sausros aukoms.
Liepsnoja miškai Portugalijoje ir Ispanijoje. Dėl kaitros ir sauso oro miškų gaisrų kyla ir Švedijoje, tuo tarpu italai, dar neseniai skundęsi karščiais, ieško megztinių ir skėčių.
Serbijoje praėjusią savaitę smarkiai lijo ir atvėso. Antradienio rytą, pliaupiant lietui, termometras rodė tik 16 laipsnių. Virš Vidurio Serbijos miestų per 48 valandas praūžė dvi niokojamos audros. Ten per dvi valandas į kiekvieną kvadratinį metrą prilijo po 25 litrus vandens. Daugelis kaimų liko be elektros.
Vokietijos pietuose vandens lygis upėse, patvinusiose po smarkių liūčių, ėmė slūgti. Įvairiuose Austrijos rajonuose potvynio pavojus dar nepraėjo.
Po smarkaus lietaus buvo apsemtos Kroatijos miesto Dubrovniko gatvės. Turistai brido per vandenį iki kelių, pasiraitoję klešnes ir galynėdamiesi su smarkiais vėjo gūsiais.
O štai Ispanijos civilinė apsauga kai kuriuose šalies rajonuose skelbia karščio pavojų.
Šiaurinėje Galisijoje, Madride ir Andalūzijoje šalies pietuose prognozuojama 40 laipsnių temperatūra. Karščius į Ispaniją atnešė šiltas oro frontas iš Afrikos. Malagoje, anot meteorologų, netgi naktį termometro stulpeliai nenukris žemiau 24 laipsnių padalos. Atostogautojų pamėgtoje Maljorkoje sušils iki 35.
Tačiau tokios karščio bangos kaip prieš dvejus metus nesitikima. Tokios temperatūros šiuo metų laiku Ispanijoje ir Portugalijoje yra normalios. Didelis karštis sušildė ir Viduržemio jūros vandenį: daugelyje vietų jis yra 25,5 laipsnio.
Civilinė apsauga paragino gyventojus nesikepinti saulėje, dėvėti šviesius ir plačius drabužius bei gerti daug vandens.
Prancūzai net ir vandens gerti tiek, kiek nori nebegali. Dėl sausros daugiau nei pusėje Prancūzijos teritorijos normuojamas vanduo. Draudžiama plauti automobilius, pildyti baseinus, o kai kur - net ir drėkinti pasėlius. Pažeidus šiuos vyriausybės įsakymus, gresia 1 500 eurų (apie 5 179 litų) bauda. Prancūzijos aplinkos ministerija perspėjo apie galimus nesklandumus tiekiant geriamąjį vandenį.
