Šarūnas NARUŠEVIČIUS
Jei Lietuvos santykiai su Rusija būtų tokie įtempti kaip šiuo metu su Gruzija, Lietuvos karinių oro pajėgų bazės kariškiai būtų išprovokavę rusų desantininkų invaziją. Padaryta nei daug, nei mažai - užgrobtas taikiai Šiaulių Zoknių oro uoste stovėjęs rusiškas naikintuvas Su-7! Tiesa, šis lėktuvas buvo seniai paverstas paminklu, tačiau, pasak žinovų, Lietuva nugriovė ir pasisavino paminklą, į kurį neturi jokių teisių, nes neturi nuosavybės dokumentų.
Paslaptinga lėktuvų remonto gamykla
Šiaulių pakraštyje, karinio Zoknių oro uosto teritorijoje, nuo pat pokario iki Lietuvai atgaunant nepriklausomybę veikė didžiulė karinių lėktuvų remonto gamykla. Dabar lėktuvai surenkami iš unifikuotų modulių, o sovietmečiu remontuoti atskraidintą orlaivį apipuldavo visas spiečius mechanikų - ardydavo mazgus kruopščiai iki paskutinio varžtelio. Tad gamykloje triūsė net pusantro tūkstančio žmonių - 80% lietuvių, 15% rusų, likę - ukrainiečiai, baltarusiai, moldavai. Buvo net viena čigonė, kuri daug metų sąžiningai triūsė valytoja. Žinoma, cechams ir skyriams vadovavo apie pusšimtis karininkų, kurie daugiausiai buvo rusai, nors pačiai gamyklai vadovavo lietuvis pulkininkas Antanas Žemaitis.
Sovietų Sąjungoje tebuvo tik dvi tokios gamyklos: Baranovičiuose ir Šiauliuose, todėl šiauliečiai užsakymų nestokojo, per metus čia buvo suremontuojama po 120 karinių lėktuvų. Daugiausiai sutaisyta naikintuvų Su-7. Zokniuose neretai leisdavosi ir lėktuvai su užsienio valstybių atpažinimo ženklais - mat tik galingosios šalys, pavyzdžiui, Indija, prisipirkusios rusiškų karinių lėktuvų, juos įstengdavo remontuotis pačios, o mažiau turtingos valstybės visą aptarnavimą bei remontus užsakydavo SSRS. Tik už paslaugas užsienio karo aviacijai gamykla gaudavo lygiai špygą - su užsieniu atsiskaitinėjo SSRS Gynybos ministerijos generalinio štabo 10-oji valdyba.
Lėktuvas - karo veteranas
Jau prasidėjus SSRS karinei invazijai Afganistane, 8-ojo dešimtmečio pradžioje, į Zoknius iš Afganistano buvo atskraidintas karinis naikintuvas Su-7. Pagal reglamentą tuometinius rusiškus naikintuvus kapitaliai remontuoti reikdavo kas 5-6 metus arba skraidžius 3000 valandų. Atskraidintas Su-7 buvo jau nebe naujas, ne kartą profilaktiškai remontuotas, dalyvavęs mūšiuose už prosovietišką Afganistano Demokratinės Respublikos vyriausybę. Amerikiečių, Osamos bin Ladeno bei kitų vadų valdomi modžahedai naikintuvą buvo suvarpę automatų kulkomis. Išardę ir ištyrę orlaivio mazgus, Zoknių specialistai parašė išvadą, kad lėktuvas susidėvėjęs, juo skraidyti jau pavojinga, belieka nurašyti.
Kaip tik tuo metu remonto įmonėje gimė idėja iš kokio nors seno lėktuvo sumontuoti paminklą - aukštyn kylantį tikrą naikintuvą, tad nurašytasis Afganistano lėktuvas tam puikiai tiko.
Gamyklos direktoriaus Antano Žemaičio pavestas, vyriausiasis konstruktorius papulkininkis Jurijus Morkovkinas apskaičiavo, kokio reikia pjedestalo, kad jis išlaikytų pusiau vertikaliai pastatytą orlaivį. J.Morkovkinas net atsižvelgė į meteorologų duomenis - Lietuvoje vyrauja vakarų vėjai, didžiosios audros taip pat dažniausiai atslenka iš Atlanto - tad paminklą projektavo taip, kad orlaivio fiuzeliažas jaustų mažiausią pasipriešinimą vėjams - pasuktas į vakarus.
Paminklas buvo populiarus
Kas ką nori tesako apie subyrėjusią Sovietų Sąjungą, toje diktatūroje buvo ir gerų dalykų - pavyzdžiui, visuotinė talkos. Kaip tik subėgę į tokią, viena gamyklos darbininkų grupė išliejo J. Morkovkino apskaičiuoto dydžio betoninį postamentą, kita - iš nurašyto lėktuvo išėmė visą vidaus įrangą ir variklį, palikdama tik tuščią aliuminį kevalą. Darbininkai, žinoma, neužmiršo nuskusti nuo sparnų ir uodegos Afganistano herbo erelius ir nupiešti raudotas žvaigždes - taip Afganistano liaudies turtą padarė sovietiniu turtu. Trečioji brigada suvirino laikančią konstrukciją, kuri buvo įbetonuota į postamentą. Darbo buvo daug - paminklo atidarymo dienos išvakarėse, jau temstant, vos spėta per 4 tonas sveriantį lėktuvo kevalą automobilio kranu užmauti ir prisukti prie laikančios konstrukcijos.
Jau kitą rytą aikštėje prie paminklo įvyko iškilminga rikiuotė, veikiai prigijo tradicija prie lėktuvo rengti gamyklos iškilmes.
Nors gamyklos teritorija buvo uždara, naujas originalus paminklas buvo gerai matomas pro grotuotus gamyklos vartus. Paminklą matydavo ir keleiviai, važiuojantys geležinkelio atšaka Šiauliai - Radviliškis. Kartais sustoję prie gamyklos vartų šiauliečiai fotografuodavosi lėktuvo fone.
Tai matydama Šiaulių valdžia pasitarė su remonto gamyklos vadovu A. Žemaičiu ir Zoknių lakūnų vadais - gal kariškiai sutiktų dovanoti dar vieną lėktuvą, kuris kaip paminklas bei įdomus akcentas būtų pastatytas Šiaulių Lieporių parke vaikų bei praeivių džiaugsmui?
Sukliudė bailūs geležinkeliečiai
Kaip tik pasitaikė gera proga. Zokniuose stovėjo pulkas milžiniškų žvalgybinių lėktuvų Tu-126 su didžiuliais radarais (dėl pastarųjų šie orlaiviai civilių buvo populiariai pakrikštyti "grybais"). Prieš 9-ąjį dešimtmetį Tu-126 buvo nurašomi ir keičiami į naujesnius Il-76 su tokiais pat radarais. Vieną nurašytą "grybą" Tu-126 kariškiai sutiko padovanoti miesto parkui. Orlaivis buvo paruoštas, demontuota vidaus įranga, suderintas maršrutas miesto pakraščiu, kuriuo vis dar kokį 50 tonų sveriantį "grybo" kevalą vilkikas būtų nutempęs į parką. Gatvėmis vilkti būtų buvę neįmanoma, nes pusšimtį metrų sparnus išskėtęs orlaivis mieste būtų paprasčiausiai neišsitekęs.
Tačiau iškilo kliūtis - lėktuvui būtinai reikėjo perriedėti bėgius. Geležinkeliečių vadovai kategoriškai atsisakė stabdyti intensyvų traukinių eismą ir užtikrinti saugumą, grasino skundais, jei būtų deformuoti bėgiai ir t.t. Taip mirė idėja Lietuvoje viešoje vietoje pastatyti pirmą lėktuvą, o parkui skirtas Tu-126 buvo utilizuotas metalo lauže.
Bėgo metai, keitėsi valdžios. 1992 metais Zoknių oro uoste labiau dėl vaizdo nei dėl karinės grėsmės buvo įsteigta Lietuvos karinių oro pajėgų (KOP) bazė.
Kieno teisybė, parodys laikas
Perėmę bazę Zokniuose su visu paminklu, Lietuvos kariškiai nuo jo nuskuto raudonas žvaigždes ir nutarė simboliškai į vakarus orientuotą naikintuvą palikti kaip abstraktų paminklą karinei aviacijai. Tačiau šią vasarą Krašto apsaugos ministerija po tuzino metų staiga persigalvojo - buvo nusiųstas kranas su darbininkais, kurie paminklą nugriovė. Bazės vadas Audronis Navickas teigia, kad lėktuvas nesunaikintas, o bus perkeltas ir eksponuojamas Lietuvos aviacijos muziejuje Kaune. Sovietmečiu buvęs ilgametis lėktuvų remonto gamyklos direktorius, dabar netoli Zoknių oro uosto privačią įmonę valdantis verslininkas A.Žemaitis abejoja pažadais:
- Nenuėmus naikintuvo sparnų, lėktuvo pervežti per visą respubliką neįmanoma, o nusukti sparnams būtina speciali įranga ir specialūs padėklai - ko Lietuva neturi. Mano gyvenimo patirtis sako, kad kai nuverstas paminklas bus užmirštas, naikintuvas tyliai iškeliaus į metalo laužą, oficialiai teisinantis, kad nugabenti į muziejų jį buvo neįmanoma. Žiūrint formaliai - rusams išsikraustant, visą gamyklos turtą perėmė tam įkurta Valstybinė aviacijos remonto įmonė, po to kelis kartus reorganizuota ir privatizuota. Minėtai įmonei perimtą turtą perduodant Krašto apsaugos ministerijai, turto apraše-akte paminklas net nebuvo įrašytas. Logiška išvada - jis negalėjo būti ir nebuvo KAM nuosavybe, niekas neturėjo teisės paminklo liesti. Suirutės metais vertelgos man ne kartą siūlė lėktuvą parduoti į aliuminio laužą, žadėdami net 10 000 JAV dolerių, bet kaskart atsisakydavau - tai juk miesto istorijos dalis. Jei būčiau žinojęs, kad Lietuvos KOP vadams paminklas vieną dieną užklius, būčiau jį išgelbėjęs perkeldamas į savo įmonės teritoriją.
Pulkininkas leitenantas A. Navickas juokiasi, kad karas su Rusija dėl paminklo tikrai nekils, Rusija į jį niekada pretenzijų nereiškė ir nereiškia, be to, paminklas Zoknių KOP bazėje stovėjo inventorizuotas ir užpajamuotas tarp "kito ilgalaikio turto" - jis buvo įkainotas 2800 litų.
Pagyvensim - pamatysim, kas teisus: prižadėję paminklą perkelti į muziejų mūsų kariškiai ar skeptiškas A.Žemaitis.
Jau praėjo kone pusmetis, bet lėktuvo Kauno aviacijos muziejininkai iki šiol dar nematė...
CŽV archyvo nuotr.
JAV žvalgyba iš palydovų paminklą pastebėjo vos jį pastačius lėktuvų remonto gamyklos aikštėje (pažymėtas balta rodykle).
(Paminkl-1);
Redakcijos archyvo nuotr.
Nurašytas Afganistano respublikos turtas ketvirtį amžiaus buvo vienintelis Lietuvoje paminklas karinei aviacijai.
(Paminkl-2);
Retas kadras - į Afganistaną išskrendantys Lietuvos medikai nežinojo, kad išsirikiavo prie kažkada Afganistano armijai priklausiusio lėktuvo-paminklo.
(Paminkl-3);
Paminklus buvo matomas iš už bazės teritorijos, važiuojantys traukinio į Radviliškį keleiviai.
(Paminkl-4).
