Sigitas STASAITIS
Lietuvos kaimuose - sujudimas. Atvyksta kostiumuoti ponai iš miesto (jei pas jus dar nebuvo, tai galite sulaukti rytoj) ir siūlo nupirkti už kolūkinį turtą gautus pajus. Atvykėliai leidžia suprasti: pajaus neparduosi - vėliau labai gailėsies. Akimirksniu atkunta vietinių žemės ūkio bendrovių vadovai, kurie nervindamiesi dar atviriau grasina: parduosi pajus svetimiems - vėliau dar labiau gailėsies. Kuriais tikėti ir ką daryti paprastam kaimo žmogui?
Miesto turčiai prisiminė kaimą
Klasikinė pajų medžioklės istorija šiuo metu vyksta Radviliškio rajone. Sovietmečiu šiame rajone buvo labai stiprus "Draugo" kolūkis, kurio centras - Alksnupių gyvenvietė. Lietuvai atgavus nepriklausomybę Seimo ponai, daugelis kurių nebuvo iš arti matęs karvės, ilgai nemąstę suskubo paskelbti, jog kolūkiai bei tarybiniai ūkiai, kurių Lietuvoje buvo per tūkstantį, - sovietinis blogis, be to, žemę privalu grąžinti ikikariniams savininkams. Kas buvo po to - priminti nereikia. Tūkstančiai vakarykščių kolūkiečių naiviai patikėjo galėsią klestėti iš nedidelių ūkelių, todėl kaip pajus už savo turto dalį atsiėmė žemę. Akimirksniu žemė buvo supjaustyta rėžiais, technika ištampyta, fermos ištuštėjo, daugelis jų liko net be stogų. Užtai dabar turime 250 000 ūkininkų, kurių 80-90 procentų, jei dar nebankrutavo, Europos Sąjungoje tikrai bankrutuos. Tiems, kas suvokė, jog kelių hektarų ūkis neperspektyvus, su savo pajais susibūrė į žemės ūkio bendroves (ŽŪB).
Po to Lietuvos ekonomikai ir žemės ūkiui stojo "juodas" dešimtmetis. Perprodukcija, pabrangę degalai ir technika, muitai eksportuojamai produkcijai į ožio ragą surietė tiek šimtus ūkininkų, tiek žemės ūkio bendrovių.
Lietuvai susiruošus į Europos Sąjungą, šalies ekonomikai nušvito vilties spindulėlis. ES pasiūlė negrąžinamas SAPARD pašalpas, subsidijas. Miestų verslininkai praregėjo, kad į Europos Sąjungą įstojusioje Lietuvoje ir iš žemės ūkio galima daryti biznį.
Atvyko buvęs ministras
Pernai ŽŪB "Draugas" direktorius Vidas Žukauskas sulaukė dviejų nekviestų svečių. Pasikalbėti iš sostinės atvyko buvęs konservatorius ir VRM ministras Vidmantas Žiemelis su sūnumi. Atvykėliai ilgai neišvedžiodami tiesiai šviesiai pareiškė atstovaują stambaus kapitalo formuotei "Agro valdymo grupė", kuri norėtų nupirkti ŽŪB "Draugas" savininkų pajus. Kuo daugiau pajų, tuo geriau. Kuo greičiau - tuo maloniau. Sumokama nedelsiant. Galima net grynaisiais.
Tai išgirdęs V. Žukauskas labai susinervino ir atšovė, jog bendrovė neparduodama. Direktoriui prireikė jėgų, kad neprarastų savitvardos bei gero tono. Nieko nepešę svečiai išvyko, bet ketinimų neatsisakė ir smogė iš pasalų. Vilniečiai iš savo informatorių "Drauge" sužinojo, kad šiemet kovą direktorius V. Žukauskas išvyksta į JAV. Vos vadovas išskrido, sulaukė skambučio - į Alksnupius atsibeldė "Agro valdymo grupės" pasiuntinys su ginkluotu sargybiniu ir maišu pinigų, važiuoja pas pajininkus ir perka pajus. Moka po 50 centų už vieną, atsiskaito grynaisiais iš karto, tad norinčiųjų parduoti - spiečius. V. Žukauskas nutraukė vizitą ir puolė namo. Nebuvo kaip pasiekti oro uosto, tad 150 kilometrų lėkė taksi.
Parskridęs atsilygino apgaule už apgaulę. Sutikęs po Alksnupius tebešmėžuojančius "Agro valdymo grupės" atstovus, suderėjo paliaubas. Iki bendro susirinkimo, kurio metu kiekviena pusė pajininkams žadėjo pristatyti savo planus, abi pusės pažadėjo nesiimti jokių veiksmų. Per tą laiką V. Žukauskas paėmė banke paskolą ir skubiai supirko norinčiųjų parduoti pajus ta pačia kaina - po 50 centų už vieną.
Abu pusės teisios
Tiek V. Žukauskas, tiek "Agro valdymo grupė" turi po savo nenuginčijamą teisybę. "Akistata" įdėmiai išklausė abi puses.
Pasak V. Žukausko, ŽŪB "Draugas" laikosi neblogai. Žinoma, problemų yra, tačiau apdirbama net 2 500 hektarų žemės, specializuojamasi pienininkystėje, sėklininkystėje, auginamos veislinės kiaulės. Pernai ŽŪB "Draugas" apyvarta siekė net 8 milijonus litų, uždirbta per milijoną litų pelno. Kartu iš SAPARD gauta 5,6 milijono litų parama, už šiuos pinigus statomos fermos. Taip verčiantis pašaliečių bandymą supirkti "Draugo" pajus V. Žukauskas vadina amoraliu.
- Vilniečiai žemės ūkio bendroves supirkinėja norėdami pasigrobti tik Europos Sąjungos paramą, o gamyba juos domina kur kas mažiau, - "Akistatai" dėstė V. Žukauskas. - Antraip kodėl jie neperka kur kas pigesnių bankrutuojančių bendrovių?
Direktorius priminė skaudžią patirtį gretimame Pasvalio ir Panevėžio rajonuose, kur nusikaltėlių pasiuntiniai grasindami supirko kelių bendrovių turtą, po to jį įkeitė bankams, pardavė ir dingo kaimiečius palikę likimo valiai.
"Agro valdymo grupės" vadovas Aušrys Labinas paneigė V. Žukausko kaltinimus. Pasak A. Labino, jų grupė planuoja rimtai bei ilgam užsiimti žemės ūkiu, įsigyti apie 20 žemės ūkio bendrovių ir dirbti net iki 30 000 hektarų žemės. "Agro valdymo grupė" sako, kad 3 žemės ūkio bendrovės jų jau nupirktos.
Verslas sentimentų nežino
Tiek V. Žukauskas, tiek A. Labinas turi savo teisybę, skiriasi tik jų interesai. Tačiau mums įdomiausi eilinių pajininkų interesai - kaip jiems elgtis? Sutrikę žmonės svarsto: parduoti pajus ar palaukti, kuriai pusei parduoti? Protingai pasielgti gali tik žmogus, išmanantis verslo abėcėlę bei užkulisius, apie kuriuos nerašoma verslo vadovėliuose, nekalbama iš tribūnų.
Paklauskite bet kurio stambesnio verslininko - kiekvienas, sumanęs užvaldyti kokią nors įmonę (bendrovę, gamyklą ir t. t.), sandorį pradės tik tuomet, jei bus įsitikinęs, kad pavyks įsigyti bent trečdalį akcijų (pajų). Viena trečioji įmonės turto neoficialiai vadinama "destrukciniu akcijų paketu". Toks pavadinimas - ne šiaip sau. Mat pagal laisvojoje rinkoje nusistovėjusias normas, trečdalį turto įsigijęs savininkas, nors ir negali valdyti verslo, įgyja plačias teises verslui... trukdyti. Toks savininkas gali įmonėje tikrinti, kaip naudojamos lėšos bei turtas, skelbti revizijas. Svarbiausia, be jo sutikimo draudžiama imti kreditą, įkeisti įmonės turtą, vykdyti kitas svarbias operacijas. Kelios stambios Lietuvos finansų bendrovės iš tokios sistemos puikiai pelnosi. Kol dėl ekonominės krizės ne vienas fabrikas stovėjo, atsirado proga pigiai įsigyti trečdalį įmonės akcijų. Fabrikui pradėjus dirbti, tos finansų bendrovės atkunta, ima likusių dviejų trečdalių turto savininkams gadinti kraują. Visos verslui įmanomos kliūtys daromos tol, kol įmonės valdytojai neapsikentę susivokia iš kenkėjų nupirkti "destrukcinį" paketą.
Užsimanius įmonę valdyti, reikia supirkti vadinamąjį kontrolinį akcijų paketą - per 50 procentų akcijų. Kontrolinio paketo savininkai turi teisę skirti direktorių, žodžiu, realiai valdyti įmonę. Supirkus per du trečdalius turto praktiškai įgyjama teisė nekontroliuojamam valdyti verslą.
Mažai turto - mažos ir teisės
"Na o ką gali smulkūs savininkai, kurių kiekvieno akcijos (pajai) sudaro vos procentą du, o kartais net procento dešimtąsias dalis nuo viso bendrovės turto?" - dažnai klausia buvę kolūkiečiai ir fabrikų darbininkai.
Ogi nieko. Jie absoliučiai beteisiai. Tiesa, smulkūs savininkai turi gauti proporcingą savo pelno dalį, tačiau, patikėkite, įmonės direktorius ir kontrolinio akcijų paketo savininkai labai dažnai randa būdų, kaip pelną išplauti, kad juo nereikėtų dalintis su būriu smulkiųjų savininkų - pelnas pavagiamas per "prirašymus" statybose, išsimokant pakeltus atlyginimus bei premijas, nukreipiamas į dukterines į įmones ir t. t.
Visa tai žinant nesunku suvokti, jog ėmęs pirkti pajus ar akcijas stambus piniguočius nesustos ir kels kainą, kol įsigis destrukcinį akcijų paketą. Tai jau vyksta Alksnupiuose. Nors vienas "Draugo" pajus, įvertinant bendrovės turtą, vertas maždaug 1 lito, iki kaime pasirodant vilniečiams už jį buvo mokama vos 30 centų ir dar mažiau. "Agro valdymo grupė" kainą pakėlė beveik dvigubai - iki pusės lito. Agituodami pajų neparduoti, "Draugo" vadovai pajininkus gundė mintimi, jog metams bėgant jų pajai pabrangs kelis kartus. Kam skubiai nereikia pinigų - verta įsiklausyti, tuo tarpu pensininkus vargu ar šildo mintis, kas bus po 10-20 metų.
Mažo žmogaus problemos didžiausios
Krūvą pinigų sukišusi "Agro valdymo grupė" vargu ar sustos, kol įsigis "destrukcinį", po to ir kontrolinį pajų paketą. Iki to laiko pajų kaina gali dar kilti, žinoma, iki protingos ribos. Verslas nepripažįsta sentimentų, tik šaltą skaičiavimą. Neverta tikėti pažadais, jog atvykėliai žada įsigyti 100 procentų pajų. Nutarus pajus parduoti neverta laukti viliantis, jog kaina kils amžinai. Įsigiję tiek, kad galėtų pasiskirti savo direktorių ir valdyti bendrovę, atvykėliai pinigus mes supirkinėti kitos bendrovės pajus ir likusios smulkios dalies turėtojai naujam ŽŪB savininkui taps reikalingi kaip impotentui meilužė. 51-66 procentus akcijų valdantis savininkas likusius pajus jei ir pirks, tai tik už mažesnę kainą. Pavyzdys pamąstymui: ta pati "Agro valdymo grupė" už 120 000 litų nupirko 55 procentus Radviliškio rajono ŽŪB "Šušvė" pajų. Ir pirkimas sustojo...
Nesvarbu, kas valdys Lietuvos žemės ūkio bendroves - žukauskai, labinai ar pagaliau užsieniečiai džonsonai; visi jie sieks kuo didesnio rentabilumo ir našumo - antraip bankrutuotų. Žemės ūkio bendrovės iš inercijos savo pajininkams pigiau apdirba laukus ar kitaip paremia, tačiau norėdamos išlikti rinkoje pinigais tikrai nesišvaistys. Dar ne viena žemės ūkio bendrovė bankrutuos, daug kur jų savininkai dar ne kartą keisis. Nebesikeis tik paprasto kaimiečio likimas. Daugelis buvusių kolūkiečių savo kaime darbo jau neturi. Ir neturės. Teks egzistuoti iš pašalpų bei savo ūkelio. Jei pajų savininkai nutarę savo vertybinius popierius parduoti, belieka sužinoti, ko pirkėjas siekia, ir nepražiopsoti, kai naujasis savininkas baigia įsigyti 33, 50 arba 66 procentus pajų.
S. Stasaičio nuotr.
ŽŪB "Draugas" vadovas V. Žukauskas iš paskutinių priešinasi, kad pajų nesupirkinėtų atvykėliai, nes žino, kad jiems įsigalėjus jis būtų pakeistas vilniečių direktorium.
(Zukauskas.jpg);
A. Labinas tvirtina, kad "Agro valdymo grupė nesustos, kol nesupirks eilės bendrovių, valdančių net 30 000 hektarų žemės.
(Labinas.jpg).
