Petras IVANAUSKAS
Ar prisimenate, kaip 2001 metų rugsėjo 11-ąją Niujorke griuvo Pasaulio prekybos centro dangoraižiai? Ar galite įsivaizduoti, kad tai kartojasi kiekvieną dieną, 365 kartus per metus? Ne? O ar galite įsivaizduoti, kad kiekvieną dieną Šiaurės Atlante nuskęsta po "Titaniką"? O po du? O kad kiekvieną dieną iš dangaus krenta lėktuvai? Žmogaus protui tai būtų per sunku suvokti.
Atominė bomba keliuose
O štai prie to, kad kasdien pasaulio keliuose žūsta 3 000 vyrų, moterų ir vaikų, mes lyg ir pripratome. Kasmet žūsta 1,26 milijono žmonių! Ir niekas to nevadina terorizmu ar stichine nelaime. Tai paprasčiausias kelių įvykis ar avarija, apie kurią parašys vietinis laikraštis, parodys miesto, o jei žuvusiųjų daugiau - regiono ar šalies televizija. Dabar kasdien matome reportažus iš Irako. Ten jau žuvo per 700 amerikiečių karių. Tiek amerikiečių žūsta keliuose per savaitę. Bet "karštuoju pasaulio tašku" tapo ne Amerikos keliai, o kruvinas konfliktas. Taigi tai kruvinas konfliktas ar civilizacijos pagimdytas kūdikis? Kuris pavojingesnis? Kai kas sako, kad automobilį pats laikas prilyginti atominiam ginklui. Tai, kas vyksta pasaulio keliuose, kitaip kaip košmaru nepavadinsi. Jei padėtis bus tokia kaip dabar, 2020 metais keliuose per metus žus apie 2 milijonus žmonių.
Atsitiktinė mirtis?
Istorijoje užfiksuota, kad 1896 metų rugpjūčio 17 dieną pirmoji pasaulyje nuo automobilio žuvo B. Driskol, 44 metų dviejų vaikų motina. Londone ją partrenkė, liudytojų žodžiais tariant, "didžiuliu greičiu lėkęs automobilis". Vairuotojas A. Edselis, pasirodo, dvigubai viršijo leistiną greitį (važiavo apie 12 kilometrų per valandą greičiu). Matyt, norėjo padaryti įspūdį jaunai ledi, kurią buvo paėmęs pasivažinėti. Liudininkai sakė, kas incidento metu vairuotojas, kuris automobilį vairavo dar tik 3 savaites, pakeleivei kažką labai įdėmiai aiškino. Po šešių valandų pirmojo pasaulyje kelių įvykio nagrinėjimo prisiekusiųjų žiuri nusprendė, kad tai buvo atsitiktinė mirtis, ir baudžiamąją bylą vairuotojui nutraukė. Posėdžio metu tardytojas pareiškė: "Tai daugiau neturi pasikartoti". Bet dabar tai apsikartoja net 3 000 kartų per dieną. Eismo nelaimėse pasaulyje žūsta (išskyrus ligas) daugiausia žmonių - 23 procentai. Antroje vietoje - gaisrai ir skendimai, trečioje - savižudybės, ketvirtoje - prievarta. Jeigu žiūrėsime 100 000 gyventojų pagal šalis, tai mažiausiai žuvusiųjų Didžiojoje Britanijoje (5,9 proc.), Japonijoje (8,2), JAV (15,2). Kinijoje (15,6), Artimuosiuose Rytuose (nuo 19,1 iki 28,3), Latvijoje (24,3), Dominikoje (38,4). O Mauricijuje - net 43,9 procento.
Mieste - vien invalidai
Lietuvoje 100 000 gyventojų tenka 21,2 žuvusiojo, o per metus vidutiniškai žūsta 855 žmonės. Per 13 Nepriklausomybės metų eismo nelaimėse netekome nemažo miestuko - 11 127 žmonių. Gerokai didesnis miestas (daugiau nei 84 000) buvo suluošintas. O padėtis keliuose ir toliau prastėja. Jau beveik nekreipiame dėmesio į autoįvykius, kai žmonės tik sužalojami arba žūva vienas žmogus. Nors automobiliai konstruktorių ir gamintojų dėka tampa vis saugesni, vis dažniau avarijose žūsta po 3-4 žmones. Ir dažniausiai - jaunus.
Viena iš kraupiausių šių metų avarijų įvyko Joniškio rajono kelyje Ryga - Kaliningradas. Keleivinis autobusas, priklausantis uždarajai akcinei bendrovei "Busturas", vairuojamas šiauliečio, nepraleido ir susidūrė su priešinga kryptimi per Mūšos upę tiltu važiavusiu bei pirmumo teisę turėjusiu mikroautobusu. Per avariją žuvo net penki žmonės, 10 sužeista. Po avarijos paaiškėjo sunkiai protu suvokiamas dalykas: "Busturo" bendrovės vairuotojas Petras Vaitkus autobusą vairavo visiškai girtas - jo kraujyje buvo rasta 3,4 promilės alkoholio.
Per vieną kovo mėnesio savaitgalį Kauno rajone, kelio ruožuose, kurie šiaip nelaikomi pavojingais, žuvo 8 žmonės, pusė jų - nepilnamečiai. Šeštadienio naktį ties Kulautuvos mišku nuo kelio nuvažiavo ir į medį atsitrenkė "Nissan Bluebird". Gyvi liko tik du iš šešių automobiliu važiavusių jurbarkiečių. Sekmadienį panaši nelaimė atsitiko ties Eikščių kaimu. Automobiliui "Audi 80" nuvažiavus nuo kelio ir atsitrenkus į medį, žuvo vairuotojas ir 3 keleiviai.
Vasario mėnesį kelio "Via Baltica" atkarpoje tarp Marijampolės ir Garliavos į sunkvežimį atsitrenkė mažasis autobusas "Volkswagen Transporter". Kaip policijos pareigūnams teigė visiškai nenukentėjęs krovininio automobilio vairuotojas, jis jau rengėsi keliauti toliau, kai pajuto, jog į jo automobilio galą rėžėsi kažkokia mašina. Išlipęs žmogus pakraupo - autobusas buvo palindęs po sunkvežimiu, iš jo sklido žmonių aimanos. Pareigūnai ir medikai iš sulaužyto autobuso ištraukė 5 nukentėjusiuosius, dar 3 išlipo patys, o keturiems jau niekas negalėjo padėti. Visi aštuoni Baltarusijos piliečiai mikroautobusu važiavo į Marijampolę pirkti automobilių.
Kas dvidešimtas - išgėręs
Pagrindinės avarijų priežastys Lietuvoje panašios kaip ir visame pasaulyje: didelis važiavimo greitis, girtieji prie vairo, patirties stoka. Per šių metų pirmąjį ketvirtį keliuose įvyko 1 061 eismo įvykis, žuvo 130 žmonių, 1 251 buvo sužeistas. Net 102 avarijos įvyko dėl to, kad prie vairo sėdėjo neblaivūs vairuotojai. Gegužės pirmosiomis dienomis pradėjusi saugaus eismo akciją, sostinės policija per pirmąją savaitę sulaikė 54 neblaivius vairuotojus. Kelių policininkai sako, kad kasdien prie vairo 5-7 procentai vairuotojų sėda išgėrę. Išgėrę važiuoja ne tik lietuviai: Europos Sąjungos šalyse jau 12 metų diskutuojama siekiant suvienodinti leistinas alkoholio ribas, tačiau vežimas stovi vietoje. Kai kuriose šalyse (Bulgarijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Čekijoje, Slovėnijoje) nekyla klausimas, kiek galima išgerti sėdant prie vairo, nes leistina alkoholio norma - 0 promilių. Lietuvoje leistinas alkoholio kiekis vairuotojo kraujyje - 0,4 promilės, Lenkijoje, Švedijoje - 0,2, Olandijoje, Graikijoje, Portugalijoje - 0,5, o Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Šveicarijoje - net 0,8 promilės. Bet reikia atminti, kad ir tose šalyse, kur leistina alkoholio norma gan didelė, pakliuvus į kokį nors eismo įvykį nuobauda, nors ir leistinai išgėrus, gerokai didesnė nei blaiviam.
Lietuvoje išgėrę vairuotojai baudžiami gan skaudžiai, tad, atrodo, girtųjų turėtų mažėti, bet... Didelės baudos ir už greičio viršijimą, bet mėgstančiųjų paskraidyti su vėjeliu nemažėja.
Geras kelias - saugus eismas
Saugaus eismo problemos aktualios visame pasaulyje, visi ieško galimybių, kaip sumažinti žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičių. ES šalyse ruošiamasi priimti "Europos kelių saugos chartiją". Specialistai sako, kad dabar jau neužtenka standartinių ir įprastų saugaus eismo priemonių, tačiau akcentuojami tie patys elementai: eismo dalyvių elgesys, transporto priemonių saugumas, kelių infrastruktūra.
Kelių infrastruktūrai gerinti Lietuvoje skiriama kaip niekad daug lėšų. Per Lietuvą vingiuoja 70 000 kilometrų kelių, iš kurių 21 335 kilometrai - valstybiniai keliai. Jie rekonstruojami atsižvelgiant į mokslininkų parengtas prognozes. Šiemet numatyta pradėti rekonstruoti kelius Vilnius - Kaunas - Klaipėda, Joniškis - Šiauliai - Kaliningradas, Vilnius - Panevėžys - Šiauliai - Palanga, Vilnius - Prienai - Marijampolė bei kitus.
Šių kelių pavojinguose ruožuose ribojamas greitis, frezuojamos gilios provėžos, montuojami kelio atitvarai, instaliuojamas apšvietimas. Ir naktį greitkelis apšviečiamas ties Grigiškėmis, Rykantais, Lazdėnais, Vieviu, Elektrėnais, Žiežmariais. Šiemet daugiausia dirbama ties Kaunu. O 85-ajame kilometre įrengta laukinių žvėrių perėja po magistrale. Kad žvėrys eitų per požeminę perėją, magistralė iš abiejų pusių aptverta 16 kilometrų ilgio metaliniu tinklu.
Kelių policininkai, džiaugdamiesi, kad gerėja kelių būklė, sako, kad būtina vykdyti ir programas, galinčias užtikrinti saugaus eismo kontrolę tuose keliuose. Jų teigimu, reikia atnaujinti policijos techninę bazę, kad pareigūnas į gatves išeitų ne vien tik su dryžuota lazdele. Vyriausybei pateiktas projektas, kuris būtų įgyvendintas, jei tik ji skirtų 7 milijonus litų. Už šiuos pinigus būtų nupirkta patruliavimo mašinų su filmavimo kameromis, fiksuojančiomis greitį, alkotesterių, greičio matuoklių. Manoma, kad turint 60 modernia technika aprūpintų automobilių, kurie patruliuotų automagistralėse, pavyktų sumažinti žuvusiųjų skaičių.
