Petras IVANAUSKAS
Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai vienbalsiai siūlo Lietuvoje nutraukti metadono programą. Toks sprendimas priimtas apsvarsčius Europos Sąjungos narkotikų veiksmų plano 2005 - 2008 metais projektą ir išklausius specialistus.
Šamanai nesusirgdavo
Pagal kai kuriuos duomenis, narkomanija, kaip masinė liga, pasirodė XVII amžiuje ir dar anksčiau. Narkotikus vartojo ir Senovės Graikijos orakulai, ir Egipto žyniai, ir Sibiro šamanai ar Meksikos burtininkai. Jie padėjo šių neeilinių specialybių žmonėms išplėsti ir pagreitinti mąstymą, didino sugebėjimą bendrauti ar net padėdavo išsiaiškinti tai, kas buvo nesuprantama. Ir nėra žinių, kad koks nors astrologas, orakulas ar žynys būtų tapęs priklausomas nuo narkotikų. Tai kodėl vieni tampa narkotikų įkaitais, o kiti ne? Ir ar teisingas teiginys, kad narkomanai nepasveiksta?
Manoma, kad pirmieji narkomanai buvo morfijaus vartotojai. Vėliau juos pakeitė kokaino mėgėjai. Priklausomai nuo epochos, keitėsi ir narkotikai. Šiandien narkotikais vadinamos tokios medžiagos, kurios veikia centrinę nervų sistemą ir gali pakeisti jausmus, suvokimą ir mąstymą. Štai vienas iš labiausiai dabar paplitusių narkotikų, amfetaminas, didina savigarbos jausmą, pagerina mąstymą, bet kartu mažina sugebėjimą kritiškai viską vertinti, didina pasirengimą rizikuoti, o kartu ir nelaimių tikimybę. Arba jaunimo mėgstamas ekstazis. Išgėrei tabletę tokio narkotiko - ir žvalus būsi kokias 3-5 valandas. Užtat vaikinai bei merginos ir ryja jas diskotekose, nes po to šokti gali visą naktį. Tačiau nepageidautinas efektas, kuris pasireiškia vėliau, gerokai didesnis už naudą - pykina, svaigsta galva, traukia raumenis, padidėja kraujo spaudimas, sumažėja gebėjimas susikaupti. Neperdedant galima teigti, kas ekstazis kvailina žmogų. Prisirijus haliucinogenų (kanapių, grybų, kaktusų ar LSD), galima pasijusti nepaprastai gabiam ir net galvoti, kad skraidai, bet tik laikinai. Ilgiau pavartojus galima susirgti psichoze. Heroinas sumažina susijaudinimą ir baimę, panaikina nuovargį, bet kartu pažeidžia imuninę sistemą, mažina smegenų pajėgumą.
Dažnas, paragavęs narkotikų, negali sustoti. Kaip toje reklamoje - skonio nepamirši visą gyvenimą. Medikai sako, kad priklausomybė yra psichinė ir fizinė. Užsienio spaudoje pasirodė duomenų, kad priklausomais nuo narkotikų tampa apie 15 procentų paragavusiųjų. Kiti ir be gydytojų pagalbos nustoja juos vartoti, nes tai netinka jų gyvenimo būdui. Narkologų nuomone, narkomanas vartoja narkotikus todėl, kad jis priklausomas žmogus, o ne tampa priklausomu, kad pradėjo vartoti narkotikus. Narkotikas - tai lyg protezas, pakeičiantis tas asmens savybes, kurių narkomanas neišmoko susikurti pats.
Narkomanijos skleidžiami mitai
Tai, kad narkomanija neišgydoma, yra mitas, mano kai kurie gydytojai. Tą mitą sukūrė narkotikų pardavėjai, kurie nesuinteresuoti, kad žmonės žinotų teisybę. Juk jei liga neišgydoma, tai ir gydyti jos nereikia. Arba reikia gydyti metadonu. Metadonas - tai opiatas, narkomanų vartojamas kaip heroino pakaitalas. Poveikis panašus į heroino tuo, kad išvengiama problemų, susijusių su švirkštais, nes metadoną galima gerti kaip gėrimą. Jau kuris laikas metadonas vartojamas palengvinti nuo opiatų mėginančiųjų atprasti abstinencijos simptomus. Oficialiai tai vadinama žalos mažinimo programa. Žalos mažinimas suprantamas kaip nemokamas metadono ir švirkštų dalinimas narkomanams. Ši metodika pirmiausia pradėta taikyti JAV dar septintajame dešimtmetyje. Kaip tik JAV ir yra tarp iniciatorių, kad metadonas būtų netoleruojamos tiek šalies viduje, tiek tarptautiniu mastu. Šiai nuostatai pritarė ir Didžioji Britanija, Australija, Šveicarija, Belgija, Švedija. Po daugelio tyrimų įsitikinta, kad metadonas - ne vaistai, o toks pat nuodas, kaip ir kiti narkotikai. Nuo jo taip pat mirštama ir jis ne mažina, o didina priklausomybę.
Lietuvoje metadono programos, kuriose dalyvauja apie 400 narkomanų, vykdomos Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Druskininkuose. Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo konservatoriaus Antano Matulo teigimu, Lietuvoje metadono programa vykdoma nesivadovaujant jokiomis metodikomis ir blogai koordinuojama. "Galima teigti, kad dalis narkomanų naudojasi galimybe už valstybės pinigus nemokamai gauti narkotikų pakaitalų", - sakė A. Matulas. Jo teigimu, kitose šalyse metadonas narkomanams skiriamas 2-4 savaites mažinant dozes iki nulio, o Lietuvoje narkomanai metadoną vartoja 4-6 metus ir dozės nuolat didinamos.
A. Matulas pabrėžė, kad tik 1,5 procento narkomanų, dalyvaujančių metadono programoje, vėliau atsisako narkotikų. "Ar verta leisti pinigus dėl tokio menko rezultato?" - klausė konservatorius.
Medikų nuomone, panašiai kaip mitas, jog narkomanija neišgydoma, kitas mitas yra tas, kad metus vartoti narkotikus kankina nežmoniškas skausmas, kuris kartais priveda prie mirties. Deja, nė vienoje klinikoje nebuvo patvirtinta, kad atsisakius narkotikų ištiko mirtis. Aišku, abstinencijos periodas sunkus. Skauda raumenis, laužo kaulus, braška galva... Bet juk panašūs simptomai ir sergant gripu.
- Tokia fizinė priklausomybė išgydoma per 2-3 savaites, - sako patyrę medikai. - Dar mėnuo praeina, kad išsivalytų kepenys, inkstai, kraujagyslės. Ilgiausiai užtrunkama, kad psichologiškai taptum nepriklausomas nuo narkotikų. Pakeisti narkomanų psichologiją vargu ar pavyks: jie visada ieškos malonumų. Reikia padaryti taip, kad juos suteiktų ne narkotikai, o darbas, pomėgiai. Padėti gali tik patyręs psichologas, kuris turi narkomanui įteigti, kad narkotikai jam reikalingi ne dėl to, kad atrastų save, bet kad pabėgtų nuo savęs.
Tad iš tikro, kaip sakė A. Matulas, ar verta leisti pinigus metadonui?
Skirtingos nuomonės
Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius psichiatras Emilis Subata Eltai kritikavo Seimo Sveikatos reikalų komiteto siūlymą išbraukti iš kovos su narkotikais veiksmų plano švirkštų ir adatų keitimą, narkomanų švietimą, pakaitinį gydymą metadonu. Pasak E. Subatos, panaikinę žalos mažinimo programas, galime tikėtis AIDS, hepatito B, C protrūkio. Psichiatras teigia, kad Europos Sąjungos rekomenduojamos infekcinių ligų plitimo prevencinės programos davė akivaizdžių rezultatų: pernai Vilniuje užregistruota mažiau ŽIV atvejų, tik 7 infekuotieji užsikrėtė vartodami intraveninius narkotikus. Seimo narės V. Aleknaitės-Abramikienės nuomonė visiškai priešinga: ji neatmeta galimybės, kad tokias programas palaiko siekiantieji legalizuoti narkotikus. Panašiai mano ir Seimo narys Vidmantas Žiemelis, kuris sako, kad galima pritarti nuomonei, jog narkotikai neįveikiami narkotikais. Jie yra tik atsisakymo spręsti problemą užmaskavimas.
