Laikraščio skaitytojas P. Varkalis, šiuo metu įkalinimo įstaigoje atliekantis bausmę, rašo, jog už nusikaltimą yra nuteistas 2,5 metų kalėti. Iš jo priteistas 1 497 litų dydžio civilinis ieškinys. Šiuo metu laiško autorius jau yra atlikęs pusę paskirtos bausmės ir mano, jog pagal BK 54 straipsnio nuostatas jam gali būti pritaikytas lygtinis paleidimas iš kolonijos. Deja, įkalinimo įstaigos administracija, motyvuodama tuo, jog nuteistasis nepadengęs pusės civilinio ieškinio sumos, neteikia pasiūlymo teismui svarstyti jo lygtinio paleidimo klausimą. Laiško autorius nurodo, jog kolonijos administracijai nėra atsiųstas vykdomasis raštas, kurio pagrindu būtų išieškoma minėta suma. Vyriškis prašo paaiškinti, ar jis turi galimybę būti lygtinai paleistas į laisvę arba ar yra galimybė būti atleistam nuo bausmės prieš terminą arba lygtinai bausmė pakeista švelnesne bausme.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas į šį klausimą pateikė tokį atsakymą: "Yra du atvejai: arba asmuo galėtų būti lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, arba jis gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Šiuos du pagrindus reglamentuoja skirtingi Baudžiamojo kodekso straipsniai. Pirmuoju atveju - BK 54 straipsnis, antruoju - BK 54 straipsnis. Tiek vienu, tiek kitu atveju lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos ir lygtinio atleidimo nuo bausmės sąlyga yra žalos atlyginimas. Lygtinio atleidimo nuo bausmės sąlyga yra nustatyta visos nusikaltimu padarytos materialinės žalos atlyginimas. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos sąlyga yra atlyginimas bent pusės nusikaltimu padarytos materialinės žalos. Jeigu teismas nuosprendyje yra parašęs, kad nusikaltimu buvo padaryta žala, ir tame pačiame nuosprendyje žalos atlyginimas yra priteistas nukentėjusiam asmeniui iš kaltu pripažinto asmens, tai (vienu atveju - neatlyginus visos žalos, kitu - neatlyginus bent pusės šios žalos) pasinaudoti paminėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių galimybėmis neįmanoma. Būtų galima kalbėti apie lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos arba lygtinį atleidimą nuo bausmės tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo, kurio naudai yra priteistas žalos atlyginimas, atsisakytų išieškojimo vykdymo proceso, t. y. jis gali pareikšti, kad jam nereikalingas žalos atlyginimas ir jis šio išieškojimo atsisako. Tuomet būtų galima manyti, jog nusikaltimu nors ir buvo padaryta žala, bet nukentėjęs asmuo atlyginimo nereikalauja, šis klausimas išspręstas ir kliūties būti lygtinai atleistam nuo bausmės ar lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietos jau nebeliktų. Taigi yra tiktai tokia galimybė. Laiško autoriui reikėtų susisiekti su nukentėjusiu asmeniu ir išsiaiškinti, ar pastarasis dar pageidauja, kad būtų atlyginta žala. Jeigu nepageidauja - ar sutiktų parašyti teismo antstolių kontorai, jog atsisako išieškojimo. Tik tokiu atveju neatlyginta žala netrukdytų laiško autoriui anksčiau laiko išeiti į laisvę".
