Laikraščio skaitytojas V. V. iš Kauno rašo:"Dirbau architektų grupėje, kurios įvardyti nenorėčiau. Kartą mūsų įmonė sudarė stambią projektavimo darbų sutartį su užsakovu. Darbų apimtis buvo didelė, užsakymas turėjo būti atliktas greitai, iki nustatyto termino. Pripažįstu, jog gal ir dėl mano kaltės įmonė negalėjo atlikti visus projektavimo darbus laiku ir projektą perduoti užsakovui. Už nelaiku paruoštą projektą sutartyje tarp įmonės ir užsakovo buvo numatyta labai didelė bauda. Vis dėlto mūsų įmonė neatliko darbų laiku ir turėjo sumokėti baudą. Dabar įmonės direktorius reikalauja, kad nuostolius, patirtus dėl sumokėtos baudos, padengčiau aš. Tokį reikalavimą vadovas grindžia Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktu, kuriame aptartas darbuotojų materialinės atsakomybės atlyginimo klausimas. Suma, kurią man tektų atlyginti, yra labai didelė. Todėl norėčiau sužinoti, ar įmonės vadovas yra teisus?"
Advokatas Dmitrijus Bogdanovas paaiškino, jog, vertinant šią situaciją teisiniu požiūriu, reikia atskirti santykius tarp darbdavio ir darbuotojo bei tarp darbdavio (įmonės) ir užsakovo. Bauda - tai prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, numatytas Civiliniame kodekse. Projektavimo darbų sutartyje šalys (projektavimo įmonė ir užsakovas) gali numatyti, kad už netinkamą sutarties prievolės įvykdymą ar neįvykdymą yra sumokama tam tikro dydžio bauda. Netinkamas sutarties prievolės įvykdymas gali pasireikšti ir vėlavimu atlikti projektavimo darbus. Nustačius projektavimo darbų įvykdymo termino praleidimo faktą, projektavimo įmonė privalo sumokėti užsakovui sutartyje numatyto dydžio baudą. Na, o darbuotojo ir darbdavio (architekto ir projektavimo įmonės) santykius reglamentuoja ne Civilinis kodeksas, bet Darbo kodeksas ir kiti darbo santykius reglamentuojantys įstatymai. Civilinio kodekso normos darbo santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja specialūs įstatymai. Pagal Darbo kodekso 253 straipsnio 3 punktą reikalauti iš darbuotojo kitam asmeniui pagal sutartį sumokėtos baudos negalima. Darbo kodekso 253 straipsnyje baudos suprantamos kaip viešosios teisės aktų numatytos baudos. Konkrečioje situacijoje bauda buvo numatyta sutartyje. Kitaip vertinamas atvejis, kai darbdavys sumoka baudą, numatytą, sakykim, Mokesčių administravimo įstatyme. Tokiu atveju, jei yra nustatoma buhalterio kaltė dėl aplaidaus apskaitos vedimo, darbdavys galėtų regreso tvarka pareikalauti sumokėtų baudų atlyginimo, tačiau pabrėžtina, kad darbuotojo atsakomybė darbdaviui paprastai yra riboto dydžio (3 vidutiniai mėnesiniai darbuotojo darbo užmokesčiai).
