Kas atsitiko orams vienas Dievas težino. Po žiemos ir pavasario potvynių gamta ant Europos užritino karščio bangą. Sumušti daugelio šalių karščio rekordai. Austrijoje birželio viduryje termometro stulpelis Vienoje buvo pakilęs iki 37,2, o Zalcburge - iki 36,4 laipsnio. Šimtmečio rekordas pasiektas ir Budapešte - 34,5 laipsnio. Vengrijos sostinėje teko sustabdyti tramvajų eismą Dunojaus tiltu, nes susikraipė perkaitę bėgiai. Prahoje oras buvo įkaitęs iki 32,6 laipsnio, o tai tik 0,2 laipsnio mažiau nei buvo užregistruota patį karščiausią birželį 1877 metais. Sofijoje dvi savaites laikėsi 36, o visoje Bulgarijos teritorijoje daugiau kaip 30 laipsnių karštis. Nuo karščio perkaitęs čia mirė 34 metų vyras. Vienas mirtinas atvejis užregistruotas ir Rumunijoje, kur temperatūra pasiekdavo 36 laipsnius. Kroatijoje birželis buvo karščiausias per paskutinius 122 metus, čia - sausra. Moksleiviai į pamokas rinkdavosi gerą valandą anksčiau, kad per karščius galėtų sėdėti namuose. Italija, nors ir pripratusi prie karščio, šių metų birželį vos ištvėrė. Romoje ne kartą buvo per 40 laipsnių karščio, kondicionieriai įstaigose ir namuose dirbo be pertraukos, tad ne kartą buvo pritrūkę elektros, žmonės ne vieną valandą praleido įstrigę liftuose. Prancūzijos rytuose temperatūra siekė 33 laipsnius, o Izero mieste perkaitusios širšės kartą buvo užpuolusios miestiečius. Ispanijoje ir Vokietijoje vidutinė birželio temperatūra 6-7 laipsniais viršijo įprastą normą.
Užtat pas mus viskas atvirkščiai. Per birželį virš Lietuvos siautė bent 10 anticiklonų iš Atlanto. Jie mums atnešė šaltus orus ir šiek tiek lietaus, kitą dalį vandens nunešdami dar toliau - ant Maskvos rajonų. Vidutinė mėnesio temperatūra šiemet siekė apie 14 laipsnių. Bet lietaus trūko. Atrodo, šalta ir lyja, o upės ir ežerai nuseko vos ne kaip sausros metais.
Nyderlandų institutas, nagrinėjantis klimato problemas, kompetentingai pranešė: visos blogybės - nuo globalinio klimato atšilimo. Dėl to atmosferoje susikaupia daug drėgmės, kuri vietomis sukelia liūtis, o vietomis - sausras. Pagal olandus, kurie kompiuteriais sumodeliavo 2003-iųjų klimatą, liepos-rugpjūčio mėnesiais audros ir potvyniai laukia Prancūzijos, Vokietijos, Austrijos, Čekijos ir Lenkijos. Lietuvoje likusios vasaros dienos irgi turėtų būti lietingos. Tačiau su tuo sutinka ne visi sinoptikai. Kiti sako, kad temperatūra po truputį kils ir liepos viduryje vidutinė pasieks 22-23 laipsnius. Šiaip liepa - šilčiausias mėnuo Lietuvoje, vidutinė temperatūra - 16,7 laipsnio. Liepos 30-ąją užfiksuotas ir absoliutus temperatūros maksimumas - 1994 metų liepos 30-ąją Zarasuose buvo 37,5 laipsnio. Per daug tikėti sinoptikais neverta, nes ilgalaikės jų prognozės dažniausiai nepasitvirtina. O šiaip dirbantieji tokia vasara turėtų būti patenkinti - dirbti ne karšta ir visai normalu. O atostogaujantieji karščio gali ieškoti Europoje - ten jo sočiai ir vietiniams, ir atvykėliams. Svarbu tik turėti eurų. Europoje už juos gali nusipirkti net orą.
