Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Kaip jau rašėme, Klaipėdos ekspertinio skyriaus teismo medicinos ekspertai drauge su kolegomis iš Teismo medicinos instituto artimiausiu metu ruošiasi atlikti pakartotines ekspertizes penkiems ekshumuotiems klaipėdiečiams, kurių dėka tikimasi nustatyti tikrąsias velionių mirties priežastis. Įtarimai, kad keturių suaugusiųjų ir vieno kūdikio mirtys - smurtinės, kilo po to, kai vasario mėnesį netikėtai paaiškėjo, jog metų pradžioje savo bute rasta negyva garsi šio krašto dailininkė Evelina Strigauskaitė (36 m.) mirė ne sava mirtimi, kaip konstatavo velionės teismo medicininę ekspertizę atlikęs teismo medicinos ekspertas, o buvo nužudyta (pasmaugta). Pas vieną klaipėdietį pareigūnai aptiko E. Strigauskaitei priklausiusių asmeninių daiktų. Vyriškis prisipažino juos pirkęs iš nuolatinės gyvenamosios vietos neturinčio nužudytą moterį apiplėšusio valkatos Jurano Vaičiaus (30 m.), kuris tomis dienomis sėdėjo areštinėje sulaikytas dėl kito nusikaltimo... Pareigūnų nuostabai, J. Vaičius iškart prisipažino nužudęs patiklią moterį ir pasigyrė pernai į kapus nusiuntęs dar bent tris klaipėdiečius! Greitai buvo nustatyta, kad tai sakydamas J. Vaičius turėjo omenyje uostamiesčio gyventojus Aleksandrą Popovą (73 m.), Alfonsą Milešką (56 m.) bei Zofiją Šimaitienę (73 m.). Keisčiausia tai, jog skrodimus atlikę klaipėdiškiai ekspertai pateikė išvadas, kad visų šių asmenų mirtys - nesmurtinės.
Skyriuje - nerimas ir laukimas
Teisės medicinos instituto Klaipėdos ekspertiniame skyriuje šiomis dienomis - nerimastingo laukimo nuotaikos. Dėl galimų kolegų klaidų skaudžiai išgyvena tiek skyriaus darbui ilgus metus vadovavęs, didžiulę praktiką teisės medicinoje turintis teismo medicinos ekspertas Diomenas Vitkus, tiek ir kiti su įtarimų sukėlusiais skrodimais tiesiogiai nesusiję teismo medicinos ekspertai. Ir ne vien dėl to, kad bus atliekamos ekshumacijos, iš naujo tiriamos mirčių priežastys, kad juoda nepasitikėjimo, abejonių dėl kvalifikacijos stokos dėmė kris ant visų ekspertų galvų. Labai nejauku dėl mirusių ir vėl būsiančių iškastų asmenų palaikų ramybės drumstimo bei artimųjų - velionius apraudojusių, palaidojusių ir staiga vėl verčiamų viską išgyventi iš naujo rimties sutrikdymo...
Kilus precedento neturinčiam skandalui Ekspertinio skyriaus vedėjas Diomenas Vitkus viešai pažadėjo atsistatydinti iš užimamų pareigų, rimtos sankcijos gresia ir tiesiogiai ekspertizes atlikusiems trims šio skyriaus ekspertams, kurių pavardės kol kas neįvardijamos.
- Man tai be galo nemalonus dalykas, - net nelaukdamas pakartotinių ekspertizių tyrimų atsakymų ir išvadų "Akistatai" patvirtino Diomenas Vitkus. - Tai rodo, jog mūsų sistemoje yra kažkas ne taip... Tiek parenkant kadrus, tiek organizuojant darbą... Viena aišku - taip dirbti negalima...
Tiesa, dėl vieno mirties atvejo - pusės metukų kūdikio mirties - skyriaus vedėjas kolegą linkęs užtarti. Mat šiuo atveju lavonėlio teismo medicininė ekspertizė nebuvo atliekama išvis - jaunas nepatyręs ekspertas esą patikėjęs mirusio vaikelio tėvų tvirtinimais (kad mažylis mirė dėl įgimtos ligos) ir, tėvams raštiškai sutikus, skrodimo nedarė. O dabar paaiškėjo, kad toje šeimoje dėjosi negeri dalykai, kad iš tėvų jau seniai atimtos tėvystės teisės į du vyresnius vaikus, kad čia būdavo nuolat girtaujama, gimęs kūdikis prastai prižiūrimas. Kitaip sakant, teismo medicinos ekspertas turėjo atsižvelgti į šias aplinkybes ir skrodimą būtinai atlikti... Mat kai pasklido gandai, kad neva "savomis mirtimis" mirę klaipėdiškiai iš tikrųjų galėjo būti nužudyti, į prokuratūrą kreipėsi Vaiko teisių apsaugos tarnyba, įtardama, kad šio kūdikio mirtis - irgi smurtinė. Taigi ir šio kūdikio kūnelis artimiausiu metu bus ekshumuotas, tiriamas ekspertų komisijos. Kūdikio mirties aplinkybes nuodugniai išstudijavęs skyriaus vedėjas sakė beveik neabejojąs, jog ekspertų komisija patvirtins, kad mažylis tikrai mirė dėl įgimtos ligos (smegenų vandenės).
Per anksti kalti prie kryžiaus?
Teisės medicinos instituto direktorius Alvydas Pauliukevičius neslėpė nepasitenkinimo tuo, jog tyrimas dėl galimų klaipėdiškių ekspertų klaidų dar tik pradėtas, o visuomenė jau esą plačiai informuojama, kaip stipriai ekspertai "pramovę pro šalį". O kas esą gali garantuoti, kad tokių pačių išvadų - jog vieno, dviejų ar visų keturių anksčiau minėtų klaipėdiečių mirtis - nesmurtinė - nepateiks ir pakartotines ekspertizes atlikusi ekspertų komisija? Juk kol kas, direktoriaus turima informacija, remiamasi tik įtariamojo duodamais parodymais. O kas žino, ar šis pilietis nefantazuoja, ar nesutrikusi jo psichika? Taigi jei paaiškėtų, kad ekspertai - niekuo dėti, ar tuomet, kaip retoriškai klausė direktorius, kuri nors televizijos kompanija, spaudos leidinys, neteisingą informaciją paskleidę žurnalistai taip skubotai ir negailestingai apjuodintų ekspertų atsiprašys? O reikėtų, girdi, tiek nedaug - neskubėti per greitai kalti prie kryžiaus...
Kol vyksta tyrimas, direktorius atsisakė ką nors plačiau komentuoti. Užsiminė tik tai, jog atitinkamų priemonių (kaip bausti nusižengusius ekspertus) esą bus imamasi tik tada, kai bus gautos galutinės išvados, kai bus tiksliai įvardinta, ar ekspertai padarė klaidų, jei taip - kokių, dėl kokių priežasčių ir t. t. Direktorius drauge atkreipė dėmesį į tai, jog neklysta tik tie, kurie nedirba. Ir pakvietė žurnalistę pasitaikius progai apsilankyti bet kuriame šalies ekspertiniame skyriuje ir įsitikinti, kokiomis "puikiomis" sąlygomis teismo medicinos ekspertai dirba, kokia "šiuolaikiška" įranga ir medicinine aparatūra naudojasi, kokios "erdvios" esančios jų darbo patalpos, kaip įrengtos ir "suremontuotos" laboratorijos, sekcijinės, kiek ekspertų skyriuose trūksta, kaip jie apkrauti darbu (dirba ištisomis paromis, be išeiginių) ir t. t. Anot direktoriaus, nors Vyriausybė pagaliau atsigręžė į podukros vietoje ilgai stumdytą teismo mediciną, pastaraisiais metais skyrė didesnį finansavimą, tačiau ir tiek, kiek gaunama, aiškiai per maža. O, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė parama irgi nesižarsto, nors tokios pagalbos, anot direktoriaus, buvo kreiptasi ne kartą...
Bausti be pasigailėjimo...
- Tas ekspertas, kuris padarė klaidą, daugiau tokiame darbe dirbti neturi teisės - vilniečio, teisės medicinos specialisto profesoriaus Antano Garmaus nuomonė - tvirta ir kategoriška. - Tiesa, Klaipėdos ekspertinio skyriaus vedėjas Diomenas Vitkus - labai gerai pažįstu - yra ypatingai sąžiningas ir doras specialistas, aš jį labai gerbiu ir būtų labai gaila, jei jis per šias bėdas prarastų užimamas pareigas...
Pasak profesoriaus Antano Garmaus, teismo medicinos ekspertui reikia ne naujausios aparatūros, kuria atliekami tik papildomi tyrimai, o "rankų ir smegenų". Šių dviejų dalykų trūkumas - štai, girdi, kokia yra didžiausia teismo medicinos ekspertų bėda!
- Bet kai kriaučiams vadovauja šiaučius, nėra ko norėti, - vaizdingai pasakė profesorius, leisdamas suprasti, jog stipriai abejojąs Teisės medicinos instituto dabartinio direktoriaus kvalifikacija ir patirtimi.
Bet juk ne per seniausiai gerbiamas profesorius pats vadovavo šalies teismo medicinos ekspertų darbui ir klaidų, deja, nepavydavo išvengti!
- Tokių, kokios padarytos Klaipėdoje, tai jau tikrai nebuvo, - garantavo Antanas Garmus.
Problemų - nors vežimu vežk
Niekam ne paslaptis, jog teismo medicinos eksperto darbo rezultatai - tai kertinis akmuo tiriant sunkius nusikaltimus. Mat nuo teismo medikų išvadų priklauso, ar pareigūnai kels bylą dėl įvykdyto nusikaltimo (nužudymo, kūno sužalojimo ir pan.), ar tyrimą nutrauks nesant nusikaltimo sudėties. Kitaip tariant, ekspertų darbas tiesiogiai nulemia žmonių likimus ir jei, neduok Dieve, paaiškėja, kad lavono skrodimo aktą rašydamas ekspertas suklydo, ypač sunkiai nuplaunamas įtarimo šešėlis krenta ant visos teisinės-medicininės sistemos.
"Akistata" anksčiau yra aprašiusi begales teismo medicinos ekspertų padarytų klaidų - tai ir netikslumai trakiškio mokyklos direktoriaus baudžiamojoje byloje, kurių dėka niekuo dėtas inteligentas už grotų praleido pusantrų metų; tai ir kėdainiškio eksperto, nežinia, sąmoningas ar užsakytas apsižioplinimas, kuomet buvo nepastebėta šautinė žaizda galvoje; tai ir šiauliečio eksperto neteisinga išvada, žudikui žymiai prailginusi gyvenimą laisvėje ir suteikusi galimybę susidoroti su dar dviem žmonėmis. Šį sąrašą būtų galima ilgai tęsti... Deja, kaip rodo turimi duomenys, apmaudžias klaidas padariusiems ekspertams dažniausiai tepaskiriamos švelnios drausminės nuobaudos (jei apskritai galima nurodymą, į ką ateityje atkreipti dėmesį, pavadinti bausme)... Mat, kaip visiems žinoma, teismo medicinos eksperto klaidas gali nustatyti tik pakartotinis lavono ištyrimas (ekshumacija), o tai paprastai atliekama po žmogaus mirties praėjus metams ar net ilgesniam laikotarpiui. O bausti ekspertą, pasirodo, galima tik praėjus nuo lavono tyrimo ir akto surašymo ne daugiau kaip šešiems mėnesiams! Taigi nesąžiningas ekspertas, susigundęs kyšiu už neteisingą išvadą, praktiškai niekuo nerizikuoja... Kitaip sakant, geriausiu atveju už klaidas galima tik pabarti ar įspėti.
Kita didžiulė problema - teismo medicinos ekspertų trūkumas. Vien dėl to vadovybė dažnai pro pirštus žiūri į ekspertus, prie darbo stalo pasirodančius su kvapeliu. Taip, formaliai galima viską išspręsti labai greitai - prasižengėlį tuojau pat atleisti iš darbo. Tačiau kas tuomet dirbs? Juolab kad taurele dažniausiai susigundo, kaip sakoma, seni vilkai - darbą teisės medicinos srityje skaičiuojantieji dešimtmečiais... O praktika, patirtis medicinos ekspertui yra ypatingai reikalinga.
Įtariamieji išteisinti
"Akistata" neturi duomenų, kad už padarytas klaidas nors vienas teismo medicinos ekspertas ar kuris kitas Teisės medicinos instituto darbuotojas būtų buvęs patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir už tai nuteistas.
Prieš daug metų už, kaip buvo įtariama, sąmoningai padarytą klaidą baudžiamoji byla buvo iškelta klaipėdiškiui teismo medicinos ekspertui L. S. Jis buvo įtariamas per avariją nukentėjusiam vyriškiui vietoj sunkaus kūno sužalojimo konstatavęs lengvesnį - apysunkį (tai labai svarbu avarijos kaltininkui, nes už sunkų sužalojimą numatyta griežtesnė atsakomybė). Tačiau nors byla ekspertui ir buvo iškelta, teismo ji taip ir nepasiekė - pritrūko įrodymų, kad ekspertas taip pasielgė sąmoningai, siekdamas ar turėdamas iš to naudos.
Pernai Aukščiausiasis Teismas paskelbė išteisinamąjį nuosprendį vilnietei teismo medicinos ekspertei V. G., kuri buvo kaltinama tarnybos pareigų neatlikimu dėl nerūpestingumo. Prokurorams nepavyko įrodyti, jog ekspertė kolegas suklaidino sąmoningai - atliko tyrimą tik vienu metodu (todėl ir pateikė neteisingas išvadas), mat paaiškėjo, kad tuo metu kitu metodu tyrimą atlikti buvo neįmanoma, nes laikinai neveikė tokiam tyrimui atlikti reikalingas prietaisas.
