Žurnalas „Nation” yra vienas kairiausių ir rimčiausių Amerikoje. Įdomu ir beveik stebina, kad jis šitokią sensacingą medžiagą pristato ir komentuoja taip ramiai, puikiai tvardydamasis. Jokių kategoriškų tvirtinimų, jokios isterijos ir prakeikimų, tik sunkūs, dalykiškai pateikti kaltinimai. Civilizuotos polemikos (nors ir didžiausio susipriešinimo sąlygomis) pavyzdys.
Jeremy Scahill: Ar Bushas tikrai nori subombarduoti „Al Jazeera“?
Lapkričio 22 d. Didžiosios Britanijos „Daily Mirror“ paskelbė stulbinantį teiginį: 2004 m. balandį Baltuosiuose rūmuose susitikęs su britų ministru pirmininku Tony Blairu, prezidentas Bushas pasiūlė subombarduoti arabų TV tinklo „Al Jazeera“ tarptautinę būstinę Katare. Pranešimas buvo grindžiamas raštu su grifu „Visiškai slaptai“, informaciją apie jį „nutekino“ Blairo vyriausybės kabinetas.
Ar šis tvirtinimas „nežinomas“, kaip teigia Baltieji rūmai? O gal tai nepaprastai rimtas variantas? Kol naujienų tarnybos arba Didžioji Britanija oficialiai nepaneigs šio slapto dokumento ir neišspausdins penkių puslapių memorandumo, mes nieko nesužinosime. Tačiau mes tikrai žinome, kad tada, kai Bushas Baltuosiuose rūmuose susitiko su Blairu, Busho administracija karštligiškai išgyveno viešą ir labai aukšto lygio „temper tantrum“ (pykčio priepuolį – vert.), nukreiptą prieš „Al Jazeera“. Busho ir Blairo susitikimas vyko balandžio 16 d., pirmosios JAV įvykdytos Faludžos apgulties įkarštyje, o „Al Jazeera“ ten buvo ir pranešė apie ataką ir ryžtingą pasipriešinimą.
Busho ir Blairo susitikimo išvakarėse Gynybos sekretorius Donaldas Rumsfeldas griežtai kritikavo „Al Jazeera“ visiškai nediplomatiškais žodžiais:
Reporteris: Ar galite patvirtini, kad nežuvo šimtai moterų, vaikų ir nekaltų civilių?
Rumsfeldas: Aš galiu patvirtinti, kad tai, ką daro „Al Jazeera“, yra žiauru, netikslu ir neatleistina.
Reporteris: Ar jums žinomas civilių aukų skaičius?
Rumsfeldas: Žinoma, ne, mes miesto dar neužėmėme. Tačiau jūs žinote, ką daro ginkluotosios pajėgos; kariai nežudo šimtų civilių. Tai pasipiktinimą kelianti nesąmonė. Tai, ką daro ši stotis, gėdinga.
„Al Jazeera“ Faludžoje darė tą patį, kai JAV bombardavo jos būstinę Afganistane 2001-aisiais ir kai JAV pajėgos nužudė „Al Jazeera“ korespondentą Bagdade Tareqą Ayoubą per 2003 m. balandį vykusią Bagdado okupaciją. „Al Jazeera“ matė ir pranešinėjo pasauliui įvykius, kurių pasauliui nenorėjo rodyti Vašingtonas.
Faludžos ataka buvo viena kruviniausių per visą JAV vykdytą Irako okupaciją. 2004 m. balandžio 5 d. JAV pajėgos apsupo miestą, o prieš kelias dienas jos nužudė keturis „Blackwater“ samdinius. Kai JAV kariuomenė su Pirmosiomis laivyno ekspedicinėmis pajėgomis priešakyje pamėgino paimti Faludžą balandžio 7 d., jas pasitiko aršus partizaninis pasipriešinimas. JAV sraigtasparnis atakavo mečetę, smogė minaretui ir nužudė mažiausiai tuziną žmonių. Per savaitę žuvo apie 600 irakiečių, daugiausia moterų ir vaikų. Iki balandžio 9 d. buvo nužudyta apie trisdešimt jūrininkų ir Faludža tapo pasipriešinimo okupacijai simboliu.
Didesnis už tiesioginį pasipriešinimą JAV pajėgoms Faludžoje buvo poveikis, kurį Irako gyventojams padarė pasakojimai apie tai, kaip buvo organizuojama miesto gynyba ir kaip JAV žudė civilius gyventojus. Keli nepriklausomi žurnalistai, daugiausia iš „Al Jazeera“, transliavo pasauliui nepriklausomus reportažus apie jų pačių matytus įvykius. „Al Jazeera“ operatoriai visam pasauliui, taip pat ir irakiečiams, rodė vaizdus iš nuniokotos šalies. Įkvėpti Faludžos gynybos ir įsiutinti JAV antpuolių, visame Irake kilo mažesni sukilimai, Irako policijos ir kariuomenės nariai paliko savo postus, o kai kurie jungėsi prie partizanų.
Susidūrę su viešųjų ryšių nesėkme, JAV pareigūnai padarė tai, kas jiems sekasi geriausiai: užsipuolė žinių skleidėją. Balandžio 11 d., nepriklausomiems žurnalistams pranešant apie tikrąją Faludžos apgulties padėtį, vyresnysis karo atstovas spaudai Markas Kimmittas pareiškė: „Stotys, kurios rodo, kaip amerikiečiai esą sąmoningai žudo moteris ir vaikus, nėra teisėti žinių šaltiniai. Tai propaganda ir melas“. Po kelių dienų, balandžio 15 d., Rumsfeldas pritarė šioms pastaboms, pavadindamas „Al Jazeera“ „žiauria“.
O iškart kitą dieną, pasak „Daily Mirror“, Bushas papasakojo Blairui savo planą. „Jis leido aiškiai suprasti, jog nori subombarduoti „Al Jazeera“ Katare ir visur kitur, – sakė šaltinis laikraščiui. – Blairas atsakė, kad tai sukels didelių problemų. Neabejotina, kad Bushas norėjo tai padaryti – ir neabejotina, kad Blairas nenorėjo, kad jis šitai padarytų“.
Iki šiol nei Baltieji rūmai, bei Dauning Strytas nepaneigė „Mirror“ pranešimo. Vietoj to Didžiosios Britanijos vyriausybė susirūpino Valstybės paslapčių dekretu, grasindama žiniasklaidai, jei ši paskelbs bent dalį iš penkių puslapių memorandumo. Vienas britų pareigūnas jau apkaltintas pažeidęs šį dekretą ir neteisėtai perdavęs memorandumą vienam parlamento nariui. Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos ministras Peteris Kilfoyle‘as paragino Blairo vyriausybę paskelbti memorandumą. „Baisu pagalvojus, kad toks galingas žmogus kaip Bushas gali pasiūlyti tokius su niekuo nesiskaitančius veiksmus, – sakė jis. – Tikiuosi, ministras pirmininkas pareikalaus, kad šis memorandumas būtų paskelbtas. Jis leis suvokti mąstyseną tų, kurie buvo karo sumanytojai.“
Busho administracija aiškiai apkaltino „Al Jazeera“ pakenkus pirmajai Faludžos apsiausčiai ir kursčius viešąją Irako nuomonę bei pasipriešinimą JAV okupacijai. Vašingtono siekis užsipulti „Al Jazeera“ tiek karinėmis, tiek žodinėmis priemonėmis liudija galimybę, kad Busho administracija tiesiog paprasčiausiai nusprendė, kad atėjo laikas pašalinti televizijos kanalą. Dabar bereikia britų laikraščiui ar žurnalui išspausdinti memorandumą, kad su juo galėtų susipažinti visas pasaulis – ir jei kanalas imsis teisinių priemonių, jį turėtų palaikyti visos didžiausios pasaulio žiniasklaidos organizacijos. Jei tai tiesa, Busho grasinimas yra įžūlus patvirtinimas to, kuo daugelis žurnalistų jau įsitikinę: Busho administracija į visus mus žvelgia kaip į priešo kovotojus.
