Dabar moterys pamišusios dėl plaukų. Rauna juos nuo lūpų, kojų ir net tarpkojo, nes tokia mada. Visur turi būti kuo mažiau plaukų. Tačiau ne visada taip buvo.
Senovės Romos moterys žinojo, kas yra depiliacija. Plaukelius nuo jų kūno šalindavo vergai kirpėjai. Negalvokite, kad jie raudavo kiekvieną plaukelį - tam buvo naudojama druska. Tačiau tuo metu didžiausias pasididžiavimas buvo plaukai ant viršutinės lūpos. Tai simbolizavo ypatingą seksualumą. Laisvo elgesio moterys net prisiklijuodavo keletą plaukelių, kad atrodytų patrauklesnės ir geidžiamesnės.
O štai turkai dievino „meilės takelį“ – labiausiai buvo vertinamos tos moterys, kurioms augdavo plaukai nuo bambos iki gaktos. Atrenkant suguloves sultonui, visada buvo žiūrima, kad tas takelis būtų apaugęs vešlia „augmenija“.
Viduramžių Europoje depiliaciją draudė Katalikų bažnyčia - beveik visose vietose plaukelių turėjo būti tiek, kiek davė Dievas. Tačiau ir tuomet moterys turėjo rūpesčių – šalinti plaukus nuo kaktos. „Augmenija“ šioje vietoje buvo laikoma didžiausia gėda. Todėl tos, kurios vaikėsi mados, prieš išeidamos iš namų nusiskusdavo vos ne pusę galvos.
