"Ardėnų pabaisa" praminto Mišelio Furnirė ir jo žmonos Monikos Olivjė teismo procesas - bene skandalingiausias per visą Prancūzijos istoriją.
Tiesa, teismas nebuvo toks įdomus, kaip buvo tikimasi. 66 metų M.Furnirė iš pradžių žadėjo išsamiai papasakoti, kaip su žmona vykdė kraupius nusikaltimus, tačiau beveik visą laiką abejingai tylėjo. Be to, bylos baigtis buvo aiški iš anksto. Net kaltinamojo advokatai, dar nepaskelbus nuosprendžio, pareiškė: "Jo neįmanoma apginti".
Šarlevilio Mezjero teismas abiem paskyrė griežčiausią bausmę - įkalinimą iki gyvos galvos.
Buvęs elektrikas M.Fourniret buvo teisiamas už 6 merginų išžaginimą ar bandymą išžaginti ir nužudymą Prancūzijoje, taip pat už vienos merginos išžaginimą ir nužudymą Belgijoje. Šie nusikaltimai buvo įvykdyti 1987-2001 metais.
Tyrėjai mano, kad, be tų 7 žmogžudysčių, dėl kurių M.Furnirė yra prisipažinęs, jis galėjo nužudyti dar kelias moteris, tačiau prokurorams pritrūko įrodymų.
M.Olivjė buvo kaltinama dėl bendrininkavimo pagrobiant ir nužudant visas šias moteris. Su Monika M. Furnirė susipažino atlikdamas 7 metų įkalinimo bausmę už išprievartavimą. Viename katalikiškame laikraštyje jis pasiskelbė ieškantis susirašinėjimo draugų, ir atsiliepė M. Olivjė.
Laiškai, kuriuos konfiskavo tyrėjai, rodo, kad pora sudarė nusikalstamą sandorį: jei M.Furnirė nužudytų Monikos pirmąjį vyrą, kuris esą ją išnaudojo, ji padėsianti jam ieškoti jaunų nekaltų mergaičių savo fantazijoms įgyvendinti. Savo pažado M.Furnirė neištesėjo. Bet 1987 metų spalį M.Olivjė vis tiek laukė į laisvę išeinančio Mišelio.
Kaltinamajame akte buvo pabrėžta, kad M.Olivjė vaidino ypač svarbų vaidmenį skrupulingai parengtuose vyro planuose grobti merginas. Būtent todėl kaltintojai moterį, vyriausiojo prokuroro skambiai pavadintą "ragana", irgi nuteisė kalėti iki gyvos galvos.
Aukas įtikindavo žmona
Pirmasis poros nusikaltimas buvo įvykdytas tepraėjus vos dviem mėnesiams po Mišelio išėjimo į laisvę. 1987 metų pavasarį nusikaltėlių pora privažiavo prie 17 metų Isabelės ir paklausė jos kelio. Porai pavyko įtikinti ją įsėsti į automobilį. Mergina buvo išžaginta ir nužudyta.
M.Olivjė mašinoje kartais sėdėdavo net su savo mažamečiu sūnumi. Tai merginoms turėdavo išsklaidyti įtarimus.
Jiedu panašiai grobė merginas iki 2003 metų, kol trylikmetė, kurią M.Furnirė bandė pagrobti Belgijoje, pabėgo ir kreipėsi į policiją.
Belgija žudikų maniakų porą perdavė Prancūzijai. Abiejų šalių teisėsaugos pareigūnai nutarė, kad byla turi būti nagrinėjama Prancūzijoje, nes visos žudikų aukos buvo Prancūzijos pilietės.
M.Furnirė yra prisipažinęs, kad jam mažiausiai du kartus per metus reikėdavę ieškoti nekaltos merginos. Jis dar prieš teismą pareiškė, kad yra apsėstas nekaltybės ir būtent tai jį vertė žudyti.
Tačiau iš kai kurių detalių aiškėja, kad "Ardėnų pabaisa" tiesiog norėjo būti „geriausias savo srityje“. 2003 metais iš maniako nagų ištrūkusi ir vėliau jį sulaikyti padėjusi 13 metų mergaitė policijai atskleidė, kad M.Furnirė gyrėsi esąs "kur kas geresnis" nei garsusis belgų pedofilas Markas Ditru.
Rusų literatūros klasikus cituoti mėgstantis šachmatų gerbėjas demonstravo pasipūtimą visus du teismo mėnesius. M.Furnirė išdidžiai pareiškė neatsiprašysiąs aukų artimųjų ir iškart paskelbė, kad teisme tylės. Taip ir buvo.
