Atsižvelgus į užsienio šalių patirtį, siūloma sumažinti prie energetikos objektų esančias apsaugines zonas - dabar galiojantys šių zonų dydžiai riboja žemės savininkų galimybes plėtoti ūkinę veiklą.
Ūkio ministerija siūlo Vyriausybei sumažinti išilgai magistralinių dujotiekių ir naftotiekių vamzdynų esančias apsaugos zonas nuo 50 iki 25 metrų, o aplink įrenginius - nuo 100 iki 25 metrų.
"Dujotiekių, naftotiekių ir jų įrenginių apsaugos zonoje esanti žemė sugrąžinta savininkams, kurie nori teisėtai ją panaudoti žemės ūkio ir kitoms reikmėms - statyti gyvenamuosius, ūkinius ir kitos paskirties statinius, o dabar galiojantys energetikos objektų apsaugos zonų dydžiai iš dalies riboja žemės savininkų galimybes plėtoti ūkinę veiklą", - atkreipia dėmesį Ūkio ministerijos Energetikos išteklių departamento specialistai.
Teigiama, kad mažesnės apsaugos zonos yra racionaliai pagrįstos.
Kaip ir dabar galiojančiame nutarime, taip ir pataisų projekte, siūloma palikti draudimą skirstomojo dujotiekio zonoje statyti pastatus ir įrenginius, kurti laužus, kasti žemę giliau kaip 0,3 metro ir pan.
Prie skirstomojo dujotiekio jį eksploatuojančios įmonės darbuotojai galės prieiti suderinę tai su žemės savininku ar naudotoju. Tačiau įvykus avarijai dujų įmonės tarnyboms leidžiama atlikti darbus taip, kaip to reikalauja situacija, atlyginant žemės savininkams padarytus nuostolius.
ELTA
