Dar niekada nebuvo taip atsiskleidę šie neigiami mūsų tautos moraliniai bruožai, kaip per šiuos prezidento rinkimus. Koktu buvo klausytis priešrinkiminių kalbų, kuriose valdančioji oligarchija, pasitelkusi visus savo klapčiukus ir kapitalo garbintojus, politologus ir apžvalgininkus, visokio plauko kairiuosius ir dešiniuosius, kaip įmanydami juodino ir menkino tą žmogų, kuriam didesnė tautos dalis patikėjo savo mandatą. Kai dabartiniam prezidentui, kuriam per 5 metų kadenciją socialinės gyventojų problemos visai neskaudino galvos, buvo suteikta galimybė išeiti į užtarnautą poilsį, pralaimėjusi rinkimus pusė savo arogantiška laikysena nepripažino esanti nugalėta. Dar nepradėjus išrinktam prezidentui eiti pareigų, jau užkulisiuose pasigirdo įspėjimai apie galimą jam apkaltos procesą, jeigu šis, tesėdamas savo pažadus rinkėjams, išdrįstų nors vienam prie valdžios lovio pripuolusiam besočiui priminti, jog už durų su ištiesta ranka stovi močiutė Tauta, kurios saujoje - tik 250 litų varganos pensijos. Visos rinkimus pralaimėjusios partijos, skatinamos pagiežos ir neapykantos šiam energingam šalies vyrui, susitelkė tik tam, kad pakirstų jo autoritetą. Konservatoriai, kurie visą laiką socialdemokratus laikė didžiausiais savo oponentais, jau nutarė stoti su jais vienoje barikadų pusėje. Savo įžūlumu liūdnai pagarsėjęs V. Andriukaitis, kuris po gėdingo savo pralaimėjimo bandė kasti duobę būsimam prezidentui, dabar, pastarajam laimėjus šį postą, savo veidmainiška šypsena prabilo apie pagarbą jam. O filosofas su plyta rankoje jau atsisakė teikti paslaugas A. Brazauskui. Tokia migracija iš vienos partijos į kitą, pasikeitus valdžiai, yra būdinga tik lietuviui. Ponai kapitalistai, noriu jūsų paklausti, kur jūsų geri norai ir kilnūs tikslai prikelti tautą iš nusivylimo, netiesos ir skurdo? Taip pasiaukoti jūs negalite nė vienas. Jūsų aksioma - tik karjera ir pinigai, o tauta tegul rūpinasi Dievas. Baigiantis savo kadenciją prezidentas, į urną mesdamas balsavimo biuletenį, ištarė: "Aš už Lietuvos saugumą". Ar išdrįstum, pone prezidente, pasakyti savo tautai, kokia kaimyninė valstybė šiandien kelia pavojų Lietuvos suverenitetui? Visi jau suvokia, kad užkariavimų ir okupacijų laikai jau nuėjo į tolimą praeitį. Tai kam daryti įvaizdį apie nematomą priešą ir eikvoti iš skylėto biudžeto milijardus, kai tų pinigų taip trūksta žmonių gydymui. Didžiausias mūsų valstybės priešas yra mūsų šalies viduje. Tai būtent žmonių suskirstymas į "ubagus" ir milijonierius, kurie atsidūrė skirtingose barikadų pusėje. Vienoje pusėje yra alkanas bedarbis, sužlugdytas žemdirbys, nuosavybės neatgaunantis buvęs tremtinys ir vakare į gatvę bijantis išeiti pensininkas. Antroje pusėje - žmonių bėdoms kurčias ministras, minkštoje valdininko kėdėje sėdintis sotus biurokratas ir didesnius įgaliojimus žmonių likimais manipuliuoti turintis korumpuotas teisėsaugininkas. Jeigu tokios priešpriešos tarp šių dviejų skirtingų kategorijų žmonių nebūtų, šalies saugumas būtų užtikrintas ir be NATO patrankų.
A. Ramanauskas, Druskininkai
