Antanas ŠIMBEREVIČIUS
Aplink pasižvalgius minčių daug iškyla...
Vis pateka saulė, mėnulis sudyla.
Mums telekanalai akis vien "muiluoja"
Ir, sako, su laikmečiu žengia į koją.
Politikus "traukia" per "Dviračio" dantį
Arba laikraštinę "paskrudina" antį...
Šveikiškai arkliškas humoras skamba.
Dainuojam iškišę su auskaru bambą...
Valiūkiškai šaudom akim į ekraną,
Kai pusnuogės šoka panelės kankaną.
Gyvenimo "fakišką" garbinam stilių,
Mažiau besvajojam, rečiau įsimylim.
Matome gėjų mes keistą likimą
Ir toleruojam lyties pakeitimą...
Pro kameros skylę vėl stebim "Barą",
Paklausome Virgio su kantri gitara,
Pažiūrim spektaklį guminių artistų,
Su įtampa laukiam tikrų teroristų...
Neturim ko ginti ir kuo apsiginti,
Mus gali į purvą bet kas tuoj įminti.
Nupirkti seneliui vis žada dantis
Dar mažas anūkas, jei leis ateitis...
Raminami esame vien pažadais
Ir tikime laime, kuri dar ateis!
