Trečiosios grupės invalidė neterminuotam laikui L. A. Kunickaja rašo, jog susižalojusi darbe neteko 60 procentų darbingumo. Teismas jai priteisė žalos atlyginimą. Žlugus kolūkiui, šį žalos atlyginimą mokėjo Globos ir rūpybos skyrius (po 190 litų per mėnesį). Nuo 1997 metų ši suma buvo sumažinta iki 113,80 lito, motyvuojant, jog moteris neturėjo reikiamo darbo stažo, nors, pastarosios teigimu, ji jį turėjo pakankamą. Nuo šių metų sausio mėnesį žalos atlyginimas, kurį pradėjo mokėti "Sodra", sumažėjo iki 93 litų. Motyvai tie patys - trūksta darbo stažo, kažkur pasimetė buvusios darbovietės nurodytas uždarbis. Laiško autorė prašo paaiškinti susidariusią situaciją. Ar su ja elgiamasi teisingai?
Nuo 1996-ųjų rugsėjo 1 dienos iki 1997 metų sausio mėnesio žalos atlyginimas buvo skaičiuojamas vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 metų rugpjūčio 23 dienos nutarimu Nr. 1004, kuriuo nustatyta, kad žalos atlyginimas už pakenkimą sveikatai negali būti mažesnis už 420 litų (dviguba minimali alga) 210x2 dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentą. Konkrečiu atveju - 252 litai. Iš šios sumos pagal iki 1997 metų rugsėjo 1 dienos galiojusią LR Civilinio kodekso 499 straipsnio pirmosios dalies nuostatą buvo atimama invalidumo pensija. 1996 metų spalio 28 dienos Vyriausybės nutarimu Nr. 1256 nustatyta, kad nuo 1996 metų gruodžio 1 dienos 10 procentų didinamas apskaičiuotas žalos atlyginimas. Pagal 1997 metų sausio 24 dieną įsigaliojusį LR Konstitucinio Teismo nutarimą, žalos atlyginimas turėjo būti skaičiuojamas vadovaujantis LR Civilinio kodekso 498-499 straipsniais ir Darbo apmokėjimo įstatymo 2 straipsniu, pradiniu atskaitos tašku imant minimalų mėnesio atlyginimą, kuris nuo 1997 metų vasario 1 dienos buvo 330, o nuo 1997 metų gegužės 1 dienos - 400 litų. Žalos atlyginimas už pakenkimą sveikatai negalėjo būti mažesnis už minimalios algos dalį, atitinkančią profesinio darbingumo netekimo procentą, minus gaunamą invalidumo pensiją. Iki 1997 metų sausio 24 dienos teisingai paskirtas ir apskaičiuotas žalos atlyginimo dydis galėjo būti sumažintas tik LR Civilinio kodekso 506 straipsnyje nurodytais atvejais - padidėjus darbingumui arba padidinus invalidumo pensiją. Nuo 1997 metų rugsėjo 1 dienos įsigaliojus LR Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinajam įstatymui, žalos atlyginimo mokėtojai turėjo perskaičiuoti žalos atlyginimą pagal šį įstatymą. Kadangi nustatyta, jog jūs netekote 60 procentų profesinio darbingumo, jums priklauso periodinė kompensacija, apskaičiuojama pagal formulę 0,5 x d x k x D (d - darbingumo netekimo procentas, k - kompensavimo koeficientas, apskaičiuojamas nukentėjusiojo vidutinį darbo užmokestį dalijant iš einamųjų metų draudžiamųjų pajamų; D - einamųjų metų draudžiamosios pajamos). Jūsų atveju vidutinis darbo užmokestis turėtų būti skaičiuojamas pagal darbo užmokestį, gautą per 3 mėnesius iki nelaimingo atsitikimo darbe. Jeigu darbo užmokesčio nėra ar jo negalima nustatyti, kompensavimo koeficientas turi būti ne mažesnis kaip 0,35. Su šiuo koeficientu jums apskaičiuotas žalos atlyginimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga. Jeigu asmenims, pagal šį įstatymą turintiems gauti netekto darbingumo periodinę kompensaciją, ji būtų mažesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo mokėtas žalos atlyginimas, mokama 1997 metų rugpjūčio mėnesio teisingai apskaičiuoto ir išmokėto žalos atlyginimo dydžio periodinė kompensacija. Taigi jeigu jums 1997 metų rugpjūčio mėnesį buvo mokėta113,80 lito ir ši suma teisingai apskaičiuota, tokio dydžio išmoka turėtų būti išmokama ir šiuo metu. Ši išmoka nedidinama pasikeitus einamųjų metų draudžiamosioms pajamoms tol, kol pagal įstatymą mokėtina periodinė netekto darbingumo kompensacija ims viršyti 1997 metų rugpjūčio mėnesį mokėtą žalos atlyginimą.
