Žmonės turi daug silpnybių, viena iš jų - mėgdžiojimas. Tik pamato naujovę, jau ir patys ją pasisavinti bando. Kartą, artima man moteris pasiguodė, kad daržą ravėti nuobodu. Aš jai sakau, kad čia kaip ir sekse, reikėtų pakeisti pozą. Ji atsižvelgė į mano patarimą ir pozą pakeitė. Dabar, ravėdama daržą, palei lysvę ropojo ne galva, o užpakaliu į priekį. Ir ką jūs manote! Jau kitą dieną gretimų daržų ravėtojos irgi pakeitė pozas.
Lietuvoje - kas dieną po naujieną. Tai žmogus diplomo neranda, tai kažkas prezidento neklauso, ar moteris, nežinia už ką, kunigaikštienės titulą gauna.
Daugelis iš to tik šaiposi, bet nemažai yra žmonių, kurie kilmingą titulą taip pat norėtų turėti. Argi nemalonu būtų, jeigu jūsų žmoną karaliene Ona, ar kunigaikštiene Marijona šauktų. Kaip meiliai kutentų savigarbą, jei jūsų dukrą vadintų kunigaikštyte Diana, ar karalaite Marijana, o jus patį pripažintų vikontu de Jurgiu.
Man net kilo verslo planas - įsteigti firmą, kuri už prieinamą kainą suteikinėtų titulus. Viskas būtų labai paprasta. Ateina pilietis, užsisako pageidaujamą titulą ir tą pačią valandą gauna raštą, liudijantį apie jam suteiktą didenybę. Viskas labai paprasta, bet įspūdinga: į firmą ateina Jonas, o iš firmos išeina jo didenybė kunigaikštis Juanas. Kad aplinkiniai žinotų, kokį titulą žmogus turi, kilmingiesiems ant krūtinių derėtų turėti žymenis - tokius, kokius nešioja prekybos centrų kasininkės, kariškiai ar medikai.
Žirglioji sau Laisvės alėja, išdidžiai papūtęs krūtinę, ir visi mato, kad eina ne koks runkelis, o pats imperatorius Napoleonas.
Norėdamas pasitikrinti, ar ši mano idėja nėra muilo burbulas, nusprendžiau atlikti eksperimentą. Mūsų daugiabučio kieme šmirinėja tuntas kačių ir katinų, bet su titulu yra tik vienas nususęs "ryžas" katinas, vadinamas Princu.
Vieną dieną, daug nesigarsindamas, suteikiau titulus savo Tigrui ir Liūtui. Kitą rytą, specialiai pakeltu balsu, kieme taip kviečiau augintinius: "Kunigaikštiene Tigre, milorde Liūte, kur esate? Pusryčiai paduoti!"
Atsako ilgai laukti neteko. Po keleto dienų visos kaimynų katės ir katinai turėjo titulus. Šiuo metu po mūsų daugiabučio kiemą išdidžiai vaikštinėja kunigaikštytė Murkė, seras Balčius, imperatorius Rainys. Apie tai pasklido garsas, ir vieną dieną sulaukiau netikėto svečio: į duris pabeldė miestelio kvailelis Dziundzė. Nežinau, ar jis pats susiprotėjo, ar kas nors gudresnis Dziundzę pas mane į žvalgybę atsiuntė.
Dziundzė taip pat titulo užsinorėjo. Bandžiau atkalbėti, įtikinėti, kad jo vardas ir taip skambus. Deja, teko ir titulą suteikti, ir popierius išrašyti.
Nuo šiol mūsų miestelis garsus tuo, kad turi būrį tituluotų kačių ir kvailelį markizą Dziundzę.
Vytautas VIZBARAS
