Apie tai, ar Seimo narė Milda per Velykas eis į bažnyčią, kokie kiaušiniai labiau patinka daktarui Bobeliui ir kas užsiuvo darbiečiams burneles...
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Sekmadienį prie bažnyčių nutįs tikinčiųjų voros... Nesuskubusieji anksčiau atsikelti ir netilpusieji į Dievo namus turės tenkintis šventoriumi ar teritorija anapus aukštos tvoros... Tiesą sakant, stebina toks daugumos tautiečių požiūris į tikėjimą: apsilankiau bažnyčioje du kartus per metus - per šv. Kalėdas ir per šv. Velykas - ir jau vaidinu gerietį... Melstis, kalbėti rožinį ir atgailauti už nuodėmes reikėtų ne dukart per metus, o kiekvieną dieną ar bent jau sykį per mėnesį... O jei tam vis pritrūksti laiko (gal tiksliau - noro), nepretenduok ir į praktikuojantį kataliką - esi paprasčiausias fariziejus...
Tiek jau to, prieššventinių dienų nuotaikos negadinsime moralais... Geriau pasiteiraukime gerbiamų seimūnų, kaip jie ruošiasi sutikti vieną gražiausių metų švenčių...
Socialdemokratė Milda Petrauskienė jau tiksliai žino, kad šią šventinę dieną praleis namuose, Vilniuje. Kartu su kitais šeimos nariais. Kaip ir kasmet, ant velykinio stalo bus pilnas dubuo margučių, kuriuos Milda dažys pati. Natūraliu būdu - beržų lapais (hm, labai įdomu, iš kur ponia tų lapų gaus?) ir svogūnų lukštais. O kaip, girdi, be margučių! Tokios tradicijos esą atėjusios iš ankstesnių laikų, Petrauskų šeima jų mielai laikosi!
Na, ir kiekgi margučių ponia Milda galėtų sukimšti vienu prisėdimu?
- Oi, nedaug - vieną arba du, - mielai paaiškina pašnekovė, pabrėždama, jog kiaušinių marginimas ir valgymas - daugiau ritualas nei pomėgis.
Suskumbame pasitikslinti - ar ponia Milda šv.Velykas švęsdavusi ir tarybiniais laikais, "prie ruso"? Juk, kaip tekę girdėti, lyg ir buvusi šlovingosios TSKP narė, užėmusi nežemas pareigas valstybinėje tarnyboje...
- O kaipgi, žinoma, kad buvau, kaip jūs sakot, nare, - nė nebando gintis ponia Milda. - Bet, nepaisant to, švęsdavome! Tiek šventas Kalėdas, tiek šventas Velykas. Ir niekas mūsų negaudydavo... O gal... tiesiog nepataikė ant mūsų?
O kokie ponios Mildos santykiai su bažnyčia? Ar dažnai čion užsukanti, ar tik per didžiąsias religines šventes?
- Na, su šituo reikalu tai jau nelabai kokie popieriai, - atvirumu vėl nustebina Seimo Socialdemokratų frakcijos narė. - Ne, ne dėl to, kad šventos Mišios tokiomis dienomis būna gana anksti ar kad būtų sunku atsikelti, ar neturėčiau laiko... Matot, esu "anų laikų" vaikas - atpratinta nuo uolaus tikėjimo...
Tiesa, ponia Petrauskienė patvirtino atvažiuodavusi netoli bažnyčios - atveždavusi čion mamą, palydėdavusi ją į šv. Mišias... Tai, be abejo, jau gera pradžia. Tačiau iki pilno apsivalymo, kaip sakoma, dar reikia ne vieno ryžtingo žingsnelio Dievo namų link...
Dar viena nuodėmė, kurią prisipažino dariusi ponia Milda, - pasninko gavėnios metu nesilaikymas. Tiesa, pašnekovė nėra didelė mėsos mėgėja, tad jei kokį kartą kitą šiuo atžvilgiu ir nusidėjusi, nesijaučia labai prasikaltusi... Kai kurių kitų seimūnų gėdai (kurių - neišduosime, kaip minėjome, negadinsime prieššventinės nuotaikos), socialdemokratė Milda paklausta iškart atsakė, kad šv. Velykos - tai Kristaus prisikėlimo, atgimimo šventė.
Šventų Velykų labai laukia ir vyriausiasis Seimo narys, 82 metų sulaukęs daktaras Kazys Bobelis.
- Labai džiaugiuosi, kad žmonos sulaužyti kaulai... (vaje, ir ką jis čia šneka?) šitą... baigia sugyti, - vienu atsikvėpimu išpoškino gerbiamas seimūnas. - Taigi žmona pernai vasarą dukart nugriuvo, didžiulę kojų traumą patyrė... Reikėjo trijų operacijų... Ir dabar jau, ačiūdie, išėmė visus gelžgalius, pradeda neblogai vaikščioti... Tai ta proga ir nuvažiuosim iki sodybos Molėtų rajone...
Pasak gerbiamo daktaro, viloje netoli Molėtų jiedu su žmona nenuobodžiausią dviese - dar žada apsilankyti ir nemažai draugų. Gal net iš Amerikos atskris... Juk, kaip parlamentaras jau esą girdėjęs meteorologų prognozes, tomis dienomis turėtų būti puikus oras! Galima tik įsivaizduoti, kad pono sodyboje šventinis stalas luš nuo vaišių...
- Ką? - darsyk perklausia Kazys Bobelis. - Kokių vaišių? Jokio baliaus nebus! Sumušim kiaušinių ir, kaip amerikonai sako, turėsim gerą laiką!.. Aš tik kai kurių partijų niekaip nesuprantu - tokią dieną, kaip girdėjau, Kaune ruošiasi šaukti kažkokį suvažiavimą. Cirkai, daugiau nieko...
Mat bala tuos cirkininkus - geriau pasiteiraukime, ar ponas daktaras mėgstąs kiaušinius, patiekalus iš kiaušinių? Pasirodo, tai mėgstamas Amerikos lietuvio maistas.
- Tik man labiau patinka minkšti kiaušiniai - ne kietai virti, - išgirstame patikslinimą.
Kieti, girdi, tinka nebent ridenimui - kai sudūžta, neaptiurlina ridentojų...
Parlamentaras, beje, prasitarė, kad per šv. Velykas kiaušinių atsivalgo ilgam. Kaip, girdi, išmesi - maitiniesi margais kiaušiniais tris, penkias, septynias dienas... Paskui jau kaimynams pasiūlai...
Na, o kuo gi tamsta, kiaušinius kramsnodamas, užsigers?
- Ką? - vėl tikslinasi gerbiamas seimūnas. - Vyno? Ne, vyno tai jau tikrai nenumatyta patiekti... Ne, nesu abstinentas, čerkutės neišpilu... Tik nereikia perlenkt lazdos - viską daryti su saiku... Štai ką, kaip daktaras, galiu pasakyti: vyresnio amžiaus žmonėms yra netgi labai sveika... (Atsiprašome, bet skaitytojas šių, mūsų nuomone, gana naudingų daktaro patarimų nesužinos, mat už jų paviešinimą Valstybinė alkoholio ir tabako kontrolės komisija prie LRV laikraščio redakcijai neabejotinai "įkaltų" daugiatūkstantinę baudą už neva klaidinančią alkoholio reklamą - V. G.). Taip taip, tą puikiai žinąs ir, berods, vienuolika metų Seime šeimininkaujantis ponas Bobelis... Anot jo, tokie absurdai įmanomi tik Lietuvoje - niekur kitur pasaulyje įstatymu ar piniginėmis baudomis neprieštaraujama moksliniams tyrimams...
Gerbiamas dr. Kazys Bobelis apgailestavo dar negavęs kvietimo į Seime organizuojamą velykinį vakarėlį. Gal tokio, girdi, nebus išvis? O labai norėtųsi. Kartu pasibuvę, pasilinksminę, pasidaliję džiaugsmais ir bėdomis, gal esą ir kolegos seimūnai taptų vienas kitam draugiškesni, pakantesni, mandagesni, o ne kaip dabar - tik ir taikosi, kaip kitam gerklę perkąsti...
Veltis į diskusiją šventinių dienų tema jokio noro nerodė tik Darbo partijos Seime atstovai. Ponia Vilma Martinkaitienė, išgirdusi klausimą, kaip ir su kuo planuojanti atšvęsti šv. Velykas, pareiškė tokiomis temomis su žiniasklaidos atstovais nebendraujanti. Apie darbą, tai yra kiek daug, kaip Seimo narė, nuveikianti, girdi, prašom, galėtų kalbėti kad ir kiaurą naktį (na žinoma, ponia dirba net ilsėdamasi, vartydamasi ant gultų Meksikos paplūdimyje), tačiau privatūs reikalai jau esą ne rinkėjų reikalas. Poniai Vilmai, kaip ne per seniausiai ir jos bendrapartiečiui Antanui Bosui, teko priminti, jog politikas, o ypač Seimo narys, kad ir kaip to nenorėtų, yra viešas asmuo. O tai reiškia, jog ne tik jį rinkusieji, bet ir visi kiti Lietuvos gyventojai turi teisę žinoti ir ant kokios firmos čiužinio tamsta vartosi sukdamas galvą, kokių įstatymų ar jų pataisų projektus pasiūlyti, kaip padėti skurstantiems tautiečiams; taip pat su kuo miega; ar prieš miegą nepamiršta nusiplauti kojų; ką valgo ar geria...
Deja, ponia Vilma ir toliau laikėsi savo - vis kartojo sutinkanti papasakoti tik apie tai, ką gražaus, tapusi Seimo nare, planuojanti nuveikti, kokią naudą Lietuvai duosianti - "tik jau ne apie skandalus"... Atsiprašau, jei poniai Vilmai artėjančios Velykų šventės - skandalas, tai tada aš su amžiną atilsį Leninu kalbėjausi...
Hm, o gal būtų šnekesnis parlamentarės Vilmos bendrapartietis, visada maloniai su žiniasklaidos atstovais pabendraujantis (ar ne jis apie Valentino dienos smagų paminėjimą Ūkio ministerijos "palociuose" žurnalistams išplepėjo?) flegmatiškosios pakraipos seimūnas Viktoras Muntianas?
Atsiliepęs mobiliuoju telefonu ir mielai sutikęs pasikalbėti, Darbo partijos atstovas, vos išgirdęs klausimą apie pasiruošimą šv. Velykoms, pranešė esąs pasitarime, taigi nusiteikęs dirbti - ne apie šventes galvoti. "Gal... apie... tai... pasi...kalbėtume... po... valandos?.." - pasiūlė. Tačiau po valandos šio parlamentaro balso taip ir nepavyko išgirsti... Greičiausiai nebuvo gauta leidimo iš aukščiau...
