Priešinė liauka (prostata) - tai vyriškoji lytinė kaštono dydžio liauka, lyg piltuvas apsupusi šlapimo pūslės kaklelį ir formuojanti šlapimo kanalą.
Anot kaunietės gydytojos onkologės Leonardos Šarakauskienės, prostatoje gaminami vyriškieji lytiniai hormonai. Blėstant vyro lytinei funkcijai sutrinka hormonų pusiausvyra - pradeda mažėti vyriškųjų hormonų ir daugėja moteriškųjų. Dėl šios priežasties prostatos audinys išveša - susiformuoja prostatos adenoma. Tai nepiktybinė liga, tačiau ji vyrams sukelia nemažai problemų (didėdama prostata spaudžia šlapimo kanalą, todėl sutrinka šlapinimasis - jis padažnėja, ypač naktį; šlapimas teka silpna srovele, ilgainiui gali išvis susilaikyti). Todėl, gydytojos onkologės teigimu, pastebėjus pirmuosius šlapinimosi sutrikimo požymius, būtina nedelsiant kreiptis į urologą (mat pradinės adenomos stadijos sėkmingai pagydomos vaistais).
Ligai progresuojant, adenoma visiškai užspaudžia šlapimo kanalą ir šlapimo pūslėje stovintis šlapimas apsunkina inkstų darbą: šlapimas kaupiasi inkstuose, prasidėjus infekcijai kyla inkstų uždegimo pavojus. Tokiais atvejais ligonį tenka operuoti (pirmosios operacijos metu yra atliekamas išorinis šlapimo pūslės drenažas, o per antrąją - susitvarkius inkstų veiklai - pašalinama prostata).
Prostatoje, anot gydytojos onkologės Leonardos Šarakauskienės, dėl įvairių uždegiminių procesų gali kilti uždegiminės ligos - prostatitai. Chroniškus prostatitus neretai būna sunku atskirti nuo prostatos vėžio. O tai yra pati sunkiausia prostatos liga.
Gydytojos teigimu, prostatos vėžiu - priešinės liaukos piktybine liga - suserga vyresnio amžiaus (50 metų ir daugiau) vyrai. Šiuo metu sergamumas tokios rūšies vėžiu Lietuvoje yra apie 6 procentai (serga tik vyrai, nes tik jie turi šią liauką). Lietuvoje sergamumas prostatos vėžiu yra antras po plaučių vėžio, o Europoje ir JAV - didžiausias. Vyrų mirštamumas nuo prostatos vėžio užima trečią vietą po plaučių ir virškinamojo trakto navikų.
Kodėl išsivysto prostatos vėžys, nėra tiksliai žinoma. Manoma, kad tam turi įtakos įvairios genų mutacijos (kitimai), kai ląstelės praranda normalias savo savybes, pradeda nekontroliuojamai daugintis. Kaip žinia, vėžys gali greitai peraugti į gretimus organus, atskiros jo ląstelės limfa ar krauju gali pasiekti tolimesnius organus ir pradėti juos ardyti. Tai vadinama vėžio metastazėmis. Prostatos vėžio metastazės dažniausiai aptinkamos limfmazgiuose, kauluose (ypač stuburo, dubens). Prostatos vėžio atsiradimas siejamas ir su organizme vykstančiais lytinių hormonų pokyčiais.
Pasak gydytojos onkologės, ligos pradžioje pacientas gali visiškai nieko nejausti. Vėliau atsiranda prostatos padidėjimui būdingų simptomų: dažnas, apsunkintas šlapinimasis, dažnai šlapinamas naktį, susilpnėja šlapimo srovė. Kai navikas perauga prostatos kapsulę, ligonis pradeda jausti skausmus kryžkaulyje, tarpvietėje. Vėžiui išplitus į šlapimo pūslę, šlapime gali atsirasti kraujo. Kai toks vėžys pasiekia tiesiąją žarną, gali sutrikti tuštinimasis. Dar gali būti diagnozuojamas inkstų funkcijos nepakankamumas, o prasidėjus infekcijai - pielonefritas (inkstų uždegimas). Greta paminėtų simptomų fiksuojama ir kūno masės mažėjimas, pykinimas, apetito stoka.
Prostatos vėžį įmanoma diagnozuoti profilaktinio patikrinimo metu. Šių navikų yra labai įvairių formų: vieni jų yra jautrūs hormoniniam gydymui, kiti - ne. Laiku nustačius diagnozę (kol vėžys neišplitęs) ir pritaikius šiuolaikinį gydymą, pasiekiami neblogi rezultatai: ligonis visiškai pasveiksta ar sustabdomas naviko plitimas.
Reikėtų įsidėmėti, jog prostatos vėžio simptomai atsiranda vėlai, todėl būtina reguliariai tikrintis profilaktiškai. Pajutę, kad sutriko šlapinimasis, vyrai turėtų nedelsdami kreiptis į urologą.
Kaip prostatos vėžys gydomas? Yra keli gydymo būdai.
1. Operacijos metu pašalinama visa prostata ir sėklinės pūslelės. Po tokios operacijos ligonis gali nelaikyti šlapimo. Jei navikas neišplitęs, po operacijos gydymas nereikalingas. Jei navikas jau buvo išplitęs už prostatos kapsulės ribų, reikalingas papildomas gydymas hormonais ar spinduline terapija.
2. Spindulinis gydymas.
3. Sėklidžių pašalinimas (chirurginė kastracija, kai vietoje pašalintų sėklidžių įsiuvami jas imituojantys protezai). Pašalinus sėklides, sumažėja vyriškųjų lytinių hormonų kiekis kraujyje, drauge sulėtėja ir prostatos vėžio augimas.
4. Hormoninis gydymas. Skiriami hormonai, stabdantys vyriško lytinio hormono (testosterono) gamybą ar šio hormono veikimą organizme.
5. Chemoterapija.
6. Simptominis gydymas. Jis taikomas atsižvelgiant į tai, kaip ligonis jaučiasi, kur išplitusios metastazės.
Prostatos vėžio gydymas parenkamas kiekvienam ligoniui individualiai - priklausomai nuo vėžio stadijos, bendros ligonio savijautos.
Kokiais tyrimais nustatoma, ar ligonis serga prostatos vėžiu, ar ne?
Ligonis visų pirma tiriamas per tiesiąją žarną. Esant navikui prostata gali būti padidėjusi, nelygi, kieta, pastebimi vienas ar keli mazgeliai. Tiriama ir echoskopu (per pilvo sienelę ar naudojant rektalinį daviklį per tiesiąją žarną). Atliekamas ir kraujo tyrimas, matuojama prostatos specifinio antigeno koncentracija.
Esant įtarimui, kad prostatoje yra navikas, atliekama prostatos biopsija - paimami keli prostatos gabalėliai ir ištiriami pro mikroskopą.
Prostatos vėžio metastazėms nustatyti atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, pilvo organų echoskopija ir kiti tyrimai.
Prostatos vėžys, kaip minėta, gali greitai peraugti į gretimus organus ar išplisti krauju ir limfa. Dėl metastazių į kitus organus dažniausiai ir mirštama.
Profilaktika
Vyresni nei 45 metų vyrai turėtų profilaktiškai nors kartą per metus pasitikrinti pas gydytoją urologą (turi būti atliekamas tyrimas per tiesiąją žarną, įvertinamas prostatos dydis, konsistencija). Būtina stebėti prostatos specifinio antigeno koncentraciją kraujyje (jei ji padidėjusi, galima įtarti prostatos vėžį). Atsiradus šlapimo sutrikimams irgi nedelsti - kreiptis į gydytoją.
