Sigitas STASAITIS
Ginkūnuose (Šiaulių priemiestis) gyvenanti Irena (39 m.) su Rimu Vaišvila susituokė prieš beveik 20 metų. R. Vaišvilai susirgus džiova ir atgulus į ligoninę, moteriškę kažkodėl ėmė traukti į Šiaulius, pas vyro pusbrolį A. Tugaudį (37 m.), pravarde Milžinas. Tai nujausdamas Rimas lakstė iš ligoninės ir žmoną sekė - šiemet vasarį paukštelius užklupęs pusnuogius, abiem gerai išvanojo kailius. Nepadėjo, nes Ireną traukte traukė pas Milžiną - kitą dieną ji vėl buvo A. Tugaudžio namuose. Antrą kartą R. Vaišvilos nervai neišlaikė. Jis balandėlius taip prikūlė, jog Milžinas iškeliavo į dausas, o žmona ilgokai vartėsi ligoninės lovoje. R. Vaišvila nuteistas kalėti pusšeštų metų sustiprinto režimo kolonijoje. Rimo artimieji sako, kad jis ne tą užmušė.
Meilė per burtus?
Kadangi pagrindinis pasakojimo herojus nuo vasario už grotų, savo nuomonę "Akistatai" labai emocingai išsakė visas būrys kalinio giminių, būriu vaikščiojusių į teismą jo palaikyti. Žmonės kalbėjo, jog, jų nuomone, R. Vaišvilos gyvenimą pražudė žmona Irena. Neva ji pradėjusi gerti iškart po vestuvių, kai dar Šiauliuose dirbo pardavėja. Pragėrusi darbą I. Vaišvilienė dėl pomėgio degtinei neišsilaikė Ginkūnų paukštyne, nepadirbo net melžėja. Giminaičiai įsitikinę, jog Irena jau seniai pragėrusi smegenis, o dabar, kai vyras suimtas, pradėjo pardavinėti daiktus. R. Vaišvilos sesuo porino, kad šešiolikmetis sūnus Marius motinai net neduodąs buto rakto, o ši grįžusi išlaužianti duris ir tempianti pralakti šeimos turtą. Rimas seniai būtų metęs tokią netikusią žmoną, tačiau jį vis laikę jos... raudonieji burtai.
- Du mėnesius pravalkatavusi Irena grįžta namo, vyrui į barščius tik šliūkšt mėnesinių - ir tas vėl apakęs nuo meilės, - įsitikinusi R. Vaišvilos sesuo Birutė. - Brolis per tai net džiova susirgo!
Tai iš tikrųjų iki šiol gajus, tik nepaprastai šlykštus kaimietiškas "burtas" - norėdama, kad vyras moterį mylėtų ir pas kitas nezyliotų, ji turinti kavalieriui į maistą įlašinti savo... menstruacijų. Dėl suprantamų priežasčių paprastai "užburiami" raudoni barščiai. Įsimylėjusių moterų žiniai! Korespondentas klausė ne vieno mediko, bet visi tvirtino, jog mokslininkai ilgai tyrė, tačiau nei kraujo, nei kitokių suvalgytų moters išskyrų poveikio vyro psichikai nepastebėjo, tad nevarkite ir nenuodykite mylimųjų. Medikai pridūrė, jog džiova susergama irgi ne nuo suvalgyto kraujo, o nuo vitaminų ir saulės trūkumo bei silpnesnės imuninės sistemos.
"Parodyk, ką turi!"
Atvesdintas į teismą R. Vaišvila turėjo progos išsakyti ir savo nuomonę. Vyras papasakojo, jog šiųmečio vasario 20-ąją jis gydęsis Šiaulių tuberkuliozinėje ligoninėje, iš kurios pabėgęs norėdamas patikrinti, ar brangioji Irutė ištikima. Kur tau - žmonos namie nė kvapo! R. Vaišvila žinojo, kur pačios ieškoti - ji nuolat užsukdavusi pas Šiauliuose, Tiesiojoje gatvėje, gyvenantį jo pusbrolį Algį Tugaudį, pravarde Milžinas. Nuojauta nepagavo - įgriuvęs į A. Tugaudžio tėvo Prano namuką Rimas žmoną su pusbroliu rado girtus ir pusnuogius! Rimas nutraukė Milžinui trumpikes ir ėmė šaukti:
- Parodyk, ar gerą turi, kad prie mano bobos lendi?!
Apčiupinėjęs pusbrolio klyną ir įsitikinęs, kad Milžinas - normalus vyras, įnirtęs džiovininkas abu paleistuvius nuoširdžiai prikūlė. Palikęs pusbrolį kruviną gulėti, žmoną be batų už plaukų įsitempė į autobusą ir - namo. Pats pas kaimynę skausmą malšino degtine.
Kitą dieną R. Vaišvilai išvykus į ligoninę, istorija pasikartojo. Dispanseryje "dėl nervų" truputį išgėręs Rimas nuskuodė tiesiai į namelį Tiesiojoje gatvėje, kur žmoną su pusbroliu vėl aptiko pusplikius! Užrikęs, ar mažai vakar pakrikštijo, R. Vaišvila abu dar žiauriau primušė. Mušeika teisėjui guodėsi, jog tuomet buvęs labai susijaudinęs.
Korespondentas užsuko ir pas I. Vaišvilienę, kad išklausytų moters nuomonę. Irena guodėsi, jog vyras gerti ir ją mušti pradėjęs dar tada, kai vienintelis jų sūnus Marius, kuriam šiandien šešiolika, dar nevaikščiojo.
- Rimo meilė čigoniška. Iš pradžių į galvą, po to į lovą, vėliau vėl į galvą, - dūsavo I. Vaišvilienė, korespondento rasta paraudusiomis akimis ir su pagirių kvapu. - Pareidamas girtas Rimas iš tolo riaumodavo: "Dabar tai užmušiu tą kurvą!". Kiek kartų esu su naktiniais per langą šokusi, sumušta ligoninėje ar ne trejetą kartų gydžiausi.
Atsisakė vykti į ligoninę
Kruvinuosius burtus Irena vadina gryniausiu prasimanymu. Pasak Irenos, R. Vaišvila nemėgstąs barščių ir apskritai sriubų, tad įpilti jam "burtų" ji būtų galėjusi nebent su piltuvėliu. R. Vaišvilienė pasakojo nuolat užsukdavusi ne tiek pas vyro pusbrolį, kiek pas šio 75 metų tėvą Praną, kuriam padėdavusi ūkyje. Vasario 20-ąją užsukusi padėti sukrauti malkas. Girdi, tą vasario dieną daržinėje tapę labai karšta, todėl ji su A. Tugaudžiu ir nusirengę iki trumpikių - argi tai paleistuvystė? Be to, Irena sakosi su vyro pusbroliu net nebūtų galėjusi paleistuvauti, nes Milžinas buvęs... žemesnio ūgio.
Įpuolusio vyro sumušta ir pažeminta, kitą dieną ji nebūtų važiavusi pas A. Tugaudį, tačiau rūpėję, ar sumuštasis gyvas. Rado jį sutinusį, leisgyvį. Nubėgusi pas kaimynę, iškvietę greitąją medicinos pagalbą, kurios medikai Algiui liepę vykti kartu į ligoninę, tačiau sužalotasis griežtai atsisakęs. Algio tėvas Pranas Irenos paprašė padėti sutvarkyti kruvinus namus, žadėjo nupirkti skalbimo miltelių. Ir tikrai nuėjęs nupirko, tik ne miltelių, o... buteliuką. Pamatęs tokį vaistą net Milžinas atkuto, atsikėlė išgerti. O čia ir vėl velnias iš ligoninės atnešė neblaivų ir dar piktesnį R. Vaišvilą. Šįkart įnirtėlis mušė dar žiauriau ir stipriau, pasak Irenos, abiem per galvas daužė pagaliu. Kaip mirė A. Tugaudis, I. Vaišvilienė sako nemačiusi, nes gulėjusi be sąmonės.
A. Tugaudis savo nuomonę buvo išsakęs jo gelbėti atvykusiems medikams. Atsisakęs vykti į ligoninę Algis kalbėjo nenorėjęs su tikru pusbroliu muštis, nenorįs rašyti prieš jį pareiškimą ir policijai. A. Tugaudis nebuvo pats geriausias žmogus Šiauliuose, daug kartų sėdėjęs kalėjime. Tik grįžta į laisvę - žiūrėk, girtas vėl su kuo nors susimušė ar apsivogė ir vėl važiuoja už grotų.
Gėrėm, geriam ir gersim
R. Vaišvilienė pramiegojo, kai vyras tarė paskutinį žodį, pramiegojo ir nuosprendį. Prisipažįsta išgerianti, tačiau savęs nelaiko alkoholike. Irena pridūrė:
- Štai mano Rimas tai labai geria. Viena jo seserų iš Tytuvėnų atvyko į ligoninę, norėjo palikti 100 litų vaistams, tačiau persigalvojo, kai brolelį rado palatoje girtutėlį. O kita sesuo Birutė iš Ginkūnų geriau į save pažiūrėtų - teisme sėdi ir gumą kramto - gal kad kvapas nesklistų? Per kaimą kėblina bare "prišutusi", dar alaus "bambalį" nešasi.
Aišku, teisingiau būtų, jei brolienė alų atiduotų Irenai. Ir apskritai ar šioje istorijoje alkoholio ne per daug? Degtinė pražudė Milžiną, sugadino likimus abiem sutuoktiniams Vaišvilams. Kai kas alkoholio gurkštelėjus įtaria net ir teisiamojo advokatą. Irena juokėsi, jog iš ryto advokatas teisme dar kalbėjo normaliai. Po pertraukos ėmė nusišnekėti: Rimą Vaišvilą pavadino Vladu, porino, kad viskas nutikę 1002-aisiais metais.
Advokatas suklydo simboliškai. Ir prieš 1 000 metų, ir šiandien vyrai bei moterys geria. Tiek geria, jog praranda protą ir prisišaukia nelaimes.
R. Vaišvila prisidirbo būdamas girtas, jam talkinęs įraudęs advokatas kalbėjo taip, lyg pats būtų buvęs girtas.
( Vaisvila.jpg )
Dėl Irenos vienas vyras neteko gyvybės, kitas - laisvės.
( Vaisvili.jpg )
