- Ar jau įsigijote, kaip teigiama, laimę ir sėkmę nešantį ateinančiųjų metų simbolį - medinį žalią gaidį? - pasiteiravome Vyriausybinių ryšių centro prie Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktoriaus Vyto Gaidelio.
- Ne. Neturiu tokio daikto. Niekada nesusimąsčiau, kad jis galėtų kuo nors padėti.
- Bet turbūt vis tiek tikitės, kad kiti - Gaidžio - metai jums bus ypač sėkmingi?
- Na, apie karjeros laiptus jau nebegalvoju, o šiaip labai džiaugčiausi, jei ateinantieji metai būtų bent kiek geresni nei buvusieji visiems Lietuvos žmonėms.
- Apie saugumo darbuotojus kalbama, jog jie - labai griežti, be galo rimti ir... per daug pikti...
- Aš taip nepasakyčiau. Priešingai! Tai labai malonūs, tvarkingi ir geri žmonės. Na, žinoma, bendraudami su nusikaltėliais jie kažin ar šypsosi...
- O ar didelė Vyto Gaidelio šeima? Ar plati giminė? Ar dalyvaujate Gaidelių giminės suvažiavimuose, pasilinksminimuose?
- Be žmonos, dar turiu sūnų ir dukrelę. Giminė nėra plati, taigi jokių suvažiavimų ar šiaip pasisėdėjimų neorganizuojame. Tiesiog nėra kam tokios iniciatyvos imtis.
- Kokia dovanėle, jei ne paslaptis, šv. Kalėdų proga nustebinote ponią Gaidelienę?
- Tai nedidelė, kukli dovanėlė, nesinori net įvardinti...
- Kaip saugumo sistemos pareigūno nedrįstame prašyti nuotraukos. O gal galėtumėte save trumpai apibūdinti?
- Nesu niekuo ypatingas: nei ilgaplaukis, nei tamsiaodis... Tiesa, akys tai, atrodo, į rudumą... Tikrai ne cholerikas. Dažniau būnu linksmas, nuotaikingas nei surūgęs... Bet ir ne išsišokėlis - mėgstu viduriuką. Kompanijoje, o ypač per šventes, niekada nesėdžiu nukabinęs nosį.
- Ir paskutinis klausimėlis: ar išduosite, be ko negalėtumėte gyventi? (Bandome sufleruoti - gal be moterų?)
- O (smagiai nusikvatoja - red.), sulaukęs tokio amžiaus, be moterų JAU galiu gyventi...
