Sigitas STASAITIS
Prieš kelias dienas vienos Šiaulių vidurinės mokyklos dešimtokai rinkosi į paskutinę kelionę palydėti klasės draugą Vaidotą, kuris žuvo maudydamasis. Ne, vaikinas nenuskendo- paprasčiausiai nėrė žemyn galva į vandenį ir atsitrenkė į dugną. "Akistatai" pasidomėjus paaiškėjo, jog tokios beprasmiškos mirtys kasmet ištinka dešimtis, dar keliskart tiek nardytojų lieka sunkūs invalidai. Toks invalidumas - baisiau už siaubo filmą: sužinosite, kodėl vienas paralyžiuotasis muša savo motiną, o kitas paprašė, kad jam nupjautų kojas.
Akmens visai nesimatė
Penkiolikmetis Vaidotas, Šiaulių Vijolių vidurinės mokyklos dešimtokas, karštą rugpjūčio sekmadienio pavakarę su bendraamžiu pusbroliu Mindaugu nutarė išsimaudyti. Vaikinai sėdo ant dviračių ir lenktyniaudami numynė prie nedidelės kūdros šalia gretimo Vinkšnėnų kaimo dirbtuvių. Šioje mažutėje, priešgaisriniais tikslais iškastoje kūdroje vanduo labai įšyla, todėl čia nuolat turškiasi vaikai. Vaidotas su Mindaugu čia maudytis vyko irgi ne pirmą kartą. Vaikinams atrodė, kad jie pažįsta kiekvieną kūdros dugno pėdą.
Vaidotas buvo miklesnis. Skubėdamas pasinerti į vandens vėsą jis pirmas išsinėrė iš drabužių ir žengė į maloniai vėsų vandenį. Neįbridęs nė iki glaudžių dešimtokas prispaudė rankas prie šonų (niekada taip nenardykite!) ir šoko galva į priekį. Lyg tyčia toje vietoje po vandeniu pūpso didelis akmuo, kurio nuo kranto visai nematyti.
Brisdamas į vandenį Mindaugas suvokė, kad atsitiko nelaimė - iškilęs pusbrolis vartėsi vandenyje negalėdamas atsistoti. Pripuolęs vaikinas Vaidotą apvertė veidu į viršų ir išvilko iš vandens.
- Atrodo, rimtai susižeidžiau, - ištarė ant kranto paguldytas suglebęs nėrikas. - Skauda galvą, nejaučiu nei rankų, nei kojų!
Paralyžius progresavo
Mindaugas puolė ieškoti pagalbos. Netrukus į Vinkšnėnus nukaukė greitosios pagalbos autobusiukas.
Vaidotą paguldė į Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyrių. Atlėkusiems tėvams chirurgas nieko gero nežadančiu veidu paaiškino, jog sužeidimas labai rimtas - lūžę ketvirtasis ir penktasis kaklo slanksteliai, berniukas visiškai paralyžiuotas. Skilusi ir kaukolė, tačiau tai jau niekai.
- Dieve, Vaidutis nebevaikščios! - prie palatos verkė su gydytojais paklabėjusi mama.
Medikai nenorėjo atimti vilties paaiškindami, jog su tokiomis traumomis žmonės neišvengiamai miršta. Niekas niekur pasaulyje dar nesugeba sujungti nutrauktų piršto storio stuburo smegenų, susidedančių iš milijonų gležnučių nervinių siūlelių. Taip ir įvyko. Pirmadienio rytą Vaidotą reanimobilis nugabeno į Kauno medicinos universiteto klinikas, tačiau ten vaikinas ėmė silpti. Jau po poros dienų susidarė pragulos. Tėvai parūpino specialią sėmenų patalynę, tačiau kai ėmė silpti skersaruožiai (vien iš smegenų nevalingai nervais valdomi) kvėpavimo bei širdies raumenys, vaistų nebebuvo. Nuo tos dienos ligonis kvėpavo tik padedamas dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Savaitę išbudėję prie lovos tėvai savaitgalį grįžo namo į Šiaulius nusiprausti ir persirengti. Pailsėti nepavyko. Ankstų sekmadienio rytą suskambo telefonas. Medikai patarė skubiai atvykti. Tėvai sūnų rado atgaivintą po klinikinės mirties. Leidusi atsisveikinti su sūnumi, Giltinė toliau ėmėsi juodo darbo. Beveik visą tą laiką sąmonės nepraradęs Vaidotas paskutinį kartą atsiduso ir užgeso. Sukrėsti klasės draugai, mokytojai, kaimynai atėjo į paskutinę kelionę išlydėti mokyklos futbolo rinktinės nario, puikaus mokinio ir draugo, kuriam rugpjūčio 24-ąją būtų sukakę tik šešiolika.
Pasiseka retam
Tokias kaip Vaidoto tragedijas nemadinga rodyti per televiziją, tačiau jos vyksta nuolat. Ukmergėje gyvenantis 16 metų Tomas su dešimtmečiu broliu ir draugais šią vasarą nuėjo išsimaudyti Šventosios upėje. Paaugliai šokinėjo nuo lieptelio į vandenį. Kelis kartus žemyn galva nėręs Tomas paskutinį kartą per silpnai atsispyrė ir pernelyg seklioje vietoje žiebė į dugną. Tą pačią akimirką nardytojas pasijuto nebegalįs judėti. Rankos nutirpo, o kojų visai nebejautė. Laimei, nuovokus broliukas Tomą ištraukė į krantą, antraip tas būtų paskendęs. Žmonės iškvietė greitąją pagalbą. Vaikinas atsidūrė Kauno medicinos universiteto klinikose ir buvo operuojamas. Nustatyta, jog lūžo septintasis kaklo slankstelis, lūžgaliai pažeidė nugaros smegenis. Rezultatas - visiškas galūnių paralyžius. Buvęs tvirtas vaikinas dabar pats negali net pavalgyti, šaukšteliu jį pamaitina mama. Prieš mėnesį Radviliškio rajone žemyn galva į tvenkinį nėręs 27 metų M. nusilaužė ketvirtąjį kaklo slankstelį. Jaunas vyras jau mėnuo guli Šiaulių ligoninės reanimacijos palatoje paralyžiuotas, ištiktas komos. Jis gyvas tik aparatų dėka, tačiau praktiškai jau pasmerktas.
Skambindamas į įvairias Lietuvos ligonines korespondentas pakraupo išgirdęs, jog vien šiemet šokinėjusiųjų į vandenį ir susižalojusiųjų nugarkaulius skaičius artėja prie pusšimčio, o kone dešimt šių nardytojų jau kapuose! Ir tik labai retas kuris po tokios traumos save gali vadinti gimusiu po laiminga žvaigžde. Tarp tokių - Šiaulių Romuvos vidurinės mokyklos aštuntokas Algirdas B. Po irklavimo treniruotės vaikinukas su bičiuliais nutarė išsimaudyti. Keturiolikmetis nuo tiltuko nėrė nežinodamas, jog toje vietoje seklu, ir, žinoma, tėškėsi galva į dugną. Sportininkas prasiskėlė viršugalvį (teko siūti), stipriai kontuzijo smegenis, į akmenis persipjovė pilvą, tačiau kaklas stebuklingai atlaikė. Pasitaiko ir liūdnų kuriozų - prieš kelerius metus jaunas vyras prie upės užtvankos tiek prisigėrė, jog šoko maudytis užmiršęs, kad upėje nuleistas vanduo. Tais pačiais metais vienas girtas studentas pirtyje prie Žagarės puolė žemyn galva į baseiną... be vandens. Abu žuvo.
Paralyžiuotieji nebūdavo gydomi
Kalbinti neurochirurgai juokavo, jog Dievas pasirūpino mūsų smegenis iš visų pusių apsaugoti kaukolės kaulais, tačiau nepagalvojo, kad žmonės pamėgs į drumstą vandenį nardyti žemyn galva. Iš tiesų žmogaus galva atlaiko gana stiprų smūgį pagaliu, tačiau smogus į dugną kaklas dažniausiai išnyra ar lūžta. Gerai, jei slankstelių nuolaužos arba tarpslankstelinių diskų fragmentai nugaros smegenis tik suspaudžia - kartais jos atsistato. Jei smegenys suspaudžiamos stipriai ar, neduokdie, nutraukiamos - niekas niekur pasaulyje nebeišgydys. 2500 metų prieš Kristų nežinomas Egipto gydytojas papiruse detaliai aprašė kaklo lūžius ir savo raštą užbaigė šiurpoka išvada: "Susirgimas neturi būti gydomas". Ir nebuvo gydomas iki pat XX amžiaus.
Patirtis rodo, jog kuo arčiau galvos lūžta kaklas, tuo liūdnesnes pasekmės. Lūžus trečiajam ar ketvirtam slanksteliui retas patenka į ligoninę - paprastai miršta vietoje. Lūžus žemiau septintojo slankstelio susižeidėliui paralyžiuojamos tik kojos - rankas jis gali valdyti, tačiau ar tai paguoda? Anksčiau ar vėliau tūlą paralyžiuotąjį apima neviltis, gili depresija, pakinta asmenybė. Vienas toks rankas valdantis paralyžiuotasis nardytojas, kurio pavardės negalime minėti, gyvena prižiūrimas motinos. Ligonis kažkodėl mama nepatenkintas, kartais ją muša lazda! Vargšelis nesupranta, jog jis gyvas tol, kol gyva motina. Pasak žinovų, apsigyvenę pensionatuose tokie ligoniai ilgai negyvena, nes tuštinasi ir šlapinasi nevalingai (dar blogiau, jei šlapimas neišbėga, tada jį reikia nuolat traukti kateteriu). Skurdžiuose mūsų pensionatuose prie kiekvieno ligonio, žinia, po slaugę nepasodina, tūlam tenka pagulėti ir šlapiam. Atsiranda pragulos, laiku šlapimo nekateterizavus į pūslę įsimeta infekcija ir sudie, šis pasauli. Ir tik labai retai paralyžiuotieji dantimis ir nagais kabinasi už gyvenimo. Teko girdėti, jog vienas iki pusės paralyžiuotas klaipėdietis gydytojų išprašė, kad jam... nupjautų abi kojas kaip nereikalingą balastą. Sprendimas buvo nekvailas, po operacijos vyras išmoko judėti ant rankų, pagerėjo jo kraujotaka.
Pirma šok žemyn kojomis
Daug metų gelbėtoju dirbęs Zigmas Gelumbauskas "Akistatos" skaitytojams papasakojo, kaip išvengti paralyžiaus maudantis. Pasak gelbėtojo, tik kvailys iš karto puls į vandenį žemyn galva. Protingas visada iš pradžių nušoks ant kojų, neskubėdamas vandenyje apsižiūrės, koks toje vietoje dugnas, ar nėra akmenų, pavojingų daiktų, pagaliau stiklų. Ir tik tada galima pradėti puikuotis prieš panas ar draugus. Z. Gelumbauskas negali užmiršti senos tragedijos. Prie Šventosios gyvenę jaunuoliai daug metų maudėsi šokinėdami nuo pačių susikalto liepto. Vieną dieną jie lenktyniaudami atbėgo maudytis, pats greičiausias nėrė stačia galva ir... žuvo. Taip, vaikinas žinojo, koks toje vietoje gylis ir dugnas, tik nežinojo, jog išvakarėse ten girtavo atvykėlių kompanija, kuri į upę įmetė betoninę šiukšlių dėžę. Į ją nėrikas ir smogė galva.
Gelbėtojas siūlė atkreipti dėmesį į tai, jog nuo tramplino šokinėjantys sportininkai neria į priekį ištiesę rankas - jos irgi neblogai apsaugo galvą, tik reikia tvirtai sunerti pirštus. Taip pat nekenktų prisiminti, jog trys ketvirtadaliai nelaimių vandenyje ištinka neblaivius žmones.
Šiaulių ligoninės Neurochirurgijos skyriaus vedėjas Albertas Norvaiša pridūrė, jog jei žmogus skundžiasi po nesėkmingo nėrimo jaučiąs skausmą ar diskomfortą kaklo srityje, tirpsta galūnės, tai jau tikri nugarkaulio traumos požymiai. Tokį susižeidėlį reikia atsargiai guldyti ant kieto pagrindo ir kviesti medikus. Ligonio negalima ne tik vežti pasodinto automobilyje, bet ir iš viso sodinti - kartais iki paralyžiaus trūksta tik truputį pasukti ar krestelėti galvą.
Vandenyje pavojingiau nei ore
O gal nardant kaklas lūžta tik pas mus, Lietuvoje, kur neskaidrus vanduo ir nematyti dugne akmenų bei seklumų? Ne taip seniai Suomijos parašiutininkų rinktinės kapitonas su komanda nuvyko į varžybas JAV, kur tikėjosi užimti pirmą vietą. Varžybų išvakarėse parašiutininkai užsuko pas Floridos suomius, po to kompanija nuvažiavo išsimaudyti. Teisingai atspėjote - nerdamas į upę kapitonas nusilaužė kaklą ir dabar burna vairuoja elektrinį invalido vežimėlį (pas mus tokio dar negausi). Likimo ironija - sportininkas tūkstančius kartų sėkmingai nusileido parašiutu ir nieko, o čia šoko vieną kartą į drumstą vandenį... Pagal statistiką JAV kaklo traumas kasmet patiria 28-50 iš milijono amerikiečių, 17 procentų susižeidėlių miršta. Gyventojų skaičiumi į Lietuvą panašioje Danijoje kasmet nugaros smegenų traumas patiria 70-80 žmonių.
Pasak neurochirurgo A. Norvaišos, būtų puiku, jei nesudėtingus gelbėtojo patarimus papasakotumėte savo draugams, ypač jauniems drąsiems vyrams - gal bent vienas kitas nardymo drąsuolis išvengs kapinių ar invalido vežimėlio.
