Jau baigiame priprasti prie įvairiausio lygio valdžioje esančių veikėjų neskaidrių darbų sukeliamų skandalų. Žmonių galvose formuojasi prasta nuostata - esą kas valdžioje, tas nedorėlis. Kuo toliau, tuo labiau blėsta svajonės apie padorią valdžią.
Kur to išsigimimo ištakos ir priežastys? Lengviausia viską suversti sovietizmui, okupaciniam periodui. Bet priežastys - ne vien tai. Žmonės supuvę iš vidaus. Tikrosios vertybės nustumtos į šalį, nes jos nenaudingos, kadangi duoda mažai pinigų. Kuriasi supratimas, kad į partijas stojama, braunamasi į valdžią, vienijamasi į legaliai nusikalstamus klanus vien tam, kad užvaldytum aukso veršį. Į žmogų, kuris tiki, kad mūsų šalyje gali būti padori valdžia, žiūrima pašaipiai.
Bet pasvajokime apie dorą valdžią, dirbančią visų gerovei, ir būdus, kaip ją tokią išsiugdyti. Ar netiktų tokia praktika, kai viską pradėtume nuo žemiausios valdžios grandies - seniūnijų? Įsivaizduokime, kad rajone ar mieste surengiamas geriausio seniūno konkursas. Per savo kadencijos laikotarpį geriausiai besitvarkantis seniūnas turėtų tapti rajono ar miesto meru. Pagal kokius rezultatus vertinti seniūno veiklą ir gebėjimus? Galima prigalvoti įvairių vertinimo kriterijų. Seniūno veikla neturėtų būti vertinama pagal partinę priklausomybę, buvimą vienoje ar kitoje grupuotėje.
Aš visada pasisakysiu už tokį seniūną, kurio seniūnijos valdose nesivalkioja palaidi šunys ir vištos, neveikia pilstuko ir kitokie taškai, nėra apleistų žemės ir miškų plotų, kaimuose ir miesteliuose nesiautėja eismo taisyklių pažeidėjai, chuliganai, vagys, padegėjai ir kitokie nedorėliai. Seniūnas turėtų būti tos vietovės autoritetas ir dvasios vadovas, žmonių telkėjas kilniems darbams. Jeigu seniūnas sugeba tvarkytis savo valdose, tikėtina, kad to pasieks ir vadovaudamas rajonui ar miestui.
Iš geriausių merų derėtų skirti apskričių vadovus, o iš geriausių miestų ir apskričių vadovų formuoti aukščiausias valdžios struktūras, papildant jas išmintingiausiais įvairių sričių žinovais. Turėtume valdžią, į kurią patektų žmonės, to nusipelnę savo konkrečia veikla.
Pavyzdžiui, armijoje niekas iš karto netampa generolu. Reikia pradėti nuo eilinio tarnybos, o aukštas pareigas galima užsitarnauti savo sugebėjimų dėka.
Gražiai pasvajojome, tik ar valdžioje esantieji su tokiu pasiūlymu sutiktų? Tikriausiai ne, nes tai jiems būtų tolygu savižudybei.
Vytautas VIZBARAS
