Sigitas STASAITIS
Inteligentas, pasiturintis miestietis Jonas D. su trim bičiuliais susiruošė pailsėti gamtoje prie Nevėžio. O kaip kitaip tikri vyrai pailsės, jei nežvejos? Tiesa, Jonas žūklavo ne su meškere, o su paslaptingu elektriniu žuvų viliojimo prietaisu. Sakosi pagavęs tik saują kuojų katinui, tačiau netradicinę žūklę pamatė gamtos apsaugos inspektorius J. Breivė. Pareigūnas nedelsdamas ėmėsi priemonių, kurias abi pusės vertina labai prieštaringai. Inspektorius įsitikinęs, kad sulaikė įžūlius brakonierius, mušusius žuvis elektra. O Jonas po sulaikymo ilgai gydėsi, tapo invalidu, o pasveikęs buvo nubaustas 1 820 litų bauda. Negana to, iš jo teisme bus reikalaujama sumokėti dar per 8 000 litų. Tai pamokanti istorija, kaip dėl kelių žuvelių katinui galima susigadinti sveikatą ir netekti turto.
Pasiėmė elektrinį aparatą
Kadangi šioje painioje istorijoje daug melo, pirmiausia išdėstykime faktus, kurie niekam nekelia abejonių. Faktas, jog 60 metų Jonas, individualios įmonės savininkas bei direktorius, pernykštės gegužės 19-osios, penktadienio, vakarą, su bendradarbiu Sauliu bei senais pažįstamais broliais Valdu ir Antanu susiruošė prie Nevėžio pažūklauti.
- Kai prie mano darbovietės su savo mašina "Audi 100" atriedėjo Antanas, į bagažinę norėjau įsimesti tinkliuką, - neslepia Jonas. - Tačiau jis buvo labai susimazgęs, tai įsidėjau elektrinį žuvų viliojimo aparatą.
Pasak Jono, tas aparatas nepaprastas, ne brakonierių mėgstamas žuvų mušimo prietaisas. Panevėžiečio žodžiais, tokie aparatai skleidžia gal ultragarsinius, gal kitokių bangų elektros impulsus, kurie žuvis ne purto ir žudo, o tik atvilioja tiesiai į graibštelį.
Mano buvęs sekamas
Jonas su Saulium, prisipūtę guminę valtį, irstėsi Nevėžyje viliodami žuviokus, o Valdas su broliu Antanu draugų laukė mašinoje.
Dėl to, kas įvyko toliau, iki šiol kyla daug ginčių, tad pirmiausia dėstome Jono prisiminimus.
- Man atrodo, jog gamtosaugininkams mane įskundė konkuruojančių įmonių vadovai, kad mane sužlugdytų. Sušnipinėję, kad gaudau žuvis, jie paskambino gamtos apsaugos inspektoriams. Šie atlėkė vienas atstatęs pistoletą, kitas mojuodamas gumine lazda. Neabejoju, kad inspektorius A. Breivė kišenėje turėjo mano nuotrauką, nes į ją žvilgterėjęs savo talkininkui parodė čiupti būtent mane. Nors nesipriešinau, A. Breivės padėjėjas mane surakino antrankiais, mušė per galvą lazda, ištempė iš valties į krantą ir toliau spardė, mušė, kol išniro koja ir lūžo šonkauliai. Esu įsitikinęs, kad A. Breivė mano gaudymo operacijai buvo iš anksto gerai pasiruošęs. Pamatęs, jog valtyje turiu pagavęs vos porą dešimčių mažų kuojų katinui, davė ženklą savo pagalbininkui. Šis iš pakrūmės atnešė iš anksto paruoštą maišelį su lydekomis, meknėmis, žiobriais, ešeriais ir visas šias žuvis, išpylęs prie mano sugautų kuojūkščių, melagingai surašė į protokolą.
Vežamas į policiją paskambinau žmonai ir dukrai, kurios atskubėjusios laukė prie policijos komisariato. Jos puikiai matė, kad atvežtas į policiją, iš automobilio jau pats nebegaliu išlipti ir paeinu tik iš abiejų pusių prilaikomas. Paleistas iš policijos 10 parų gydžiausi ligoninėje, vėliau ilgai - sanatorijoje, tačiau sveikata taip ir nebesugrįžo. Dėl sumušimo pasekmių medikai mane pripažino trečiosios grupės invalidu. Baisūs žmonės tie inspektoriai.
Inspektorius prisimena kitaip
O dabar paklausykime Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinio inspektoriaus A. Breivės:
- Iki tos nelemtos dienos Jono D. nebuvau nė matęs, nežinojau nei kur jis dirba, nei kas jo konkurentai, tad visos šnekos apie užsakytą provokaciją - gryna nesąmonė. Paprasčiausiai tą penktadienio vakarą vykome į eilinį reidą paupiais žvalgydamiesi brakonierių. Važiuodami ties Sargėnų kaimu, ant Nevėžio kranto pamatėme automobilį "Audi 100", kuriame lūkuriavo du pagyvenę vyrai. Pamatęs mus vienas jų bandė kažkam paskambinti mobiliojo ryšio telefonu. Tą telefoną išjungėme. Tada kitas vyras čiupo prie mašinos maišelį su ką tik sugautomis žuvimis ir nubėgęs prie upės šveitė į vandenį. Maišelį išgriebėme ir pasukome prie upės, kur guminėje valtyje sėdėjo du brakonieriai - kaip netrukus išsiaiškinome, Jonas ir Saulius. Pastarasis irstėsi kartimi, o Jonas, į vandenį įmerkęs elektrodą bei graibštelį, elektra daužė ir sėmė žuvis. Jokios Jono nuotraukos kišenėje neturėjau ir negalėjau turėti, paprasčiausiai pirma čiupome brakonierių su elektros prietaisu. Jonas bandė net du kartus bėgti, tačiau kategoriškai tvirtinu, kad mes jo nemušėme, tik surakinome antrankiais, kad nebelakstytų. Aš neabejoju, jog Jonas dėl paupyje neva sulaužytų šonkaulių meluoja, nes tą vakarą jo niekas neguldė į ligoninę, jis atsigulė tik trečią dieną po incidento. Jonas nenorėjo ir nenori pripažinti padaręs žalą gamtai. Jis siūlė jį paleisti ir gaudyti tuos, kurie į upes leidžia srutas bei nuodus. Baisūs žmonės tie brakonieriai.
Aparatas pripažintas nepavojingu
Pagal pernai priimtą naująjį įstatymą, už žuvų mušimą elektra brakonierius gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Policija ruošėsi Jonui kelti bylą, tačiau koją pakišo pačios valstybės institucijos.
Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro Žuvininkystės tyrimų laboratorija, ištyrusi Jono elektrinį žuvų gaudymo prietaisą, Panevėžio policijai atsiuntė oficialų atsakymą, jog "brakonierių naudojami elektrožūklės aparatai dėl savo techninių galimybių negali sukelti mirtinų įtampų gaudomoms žuvims ir tuo labiau smulkiems vandens bestuburiams. Naudojant portatyvinius elektrožūklės aparatus didelės žalos aplinkai ir gyviems organizmams padaryti neįmanoma".
Pasveikęs ir sanatorijoje atsigulėjęs Jonas pernai gruodį buvo pašauktas į teismą. Advokato patartas teisiamasis prisipažino brakonieriavęs ir atgailavo. Kadangi, pasak laboratorijos rašto, Jonas gamtai didelės žalos nepadarė, teisėja brakonieriaus baudžiamojon atsakomybėn nepatraukė, tik už uždrausto žūklės įtaiso turėjimą nubaudė 1 875 litrų bauda.
Žuvys aukso kaina
Susitaikęs su teisėjos baudžiamuoju įsaku, Jonas jo neapskundė ir tas įsiteisėjo.
Nespėjo panevėžietis sumokėti baudos, kai sulaukė naujo, žymiai skaudesnio Aplinkos apsaugos departamento smūgio. Neseniai jis gavo raštą, kad padarė gamtai 8 243 litų žalą, kurią taip pat privaląs atlyginti.
Kadangi nemažai mūsų tautiečių kartais brakonieriauja, verta žinoti, kiek inspekcija įkainoja neleistinais būdais sugaunamas žuvis. Jonui už kiekvieną šapalą ir meknę liepta sumokėti po 30 litų, už kiekvieną žiobrį - 100 litų, o už lydeką - net po 200 litų. Pigiausiai įkainojami ešeriai ir kuojos, tačiau irgi mažas malonumas už jas mokėti po 10 litų.
Tokiu būdu gamtosaugininkai vien už žuvis pateikė 3 243 litų ieškinį. Tačiau prie jo jie dar pridėjo 5 000 litų už neva padarytą žalą vandens bestuburiams. Rašto pabaigoje įspėjama, kad jei Jonas 8 243 litų nesumokėsiąs geruoju, būsiąs paduotas į teismą ir turėsiąs dar mokėti bylinėjimosi išlaidas bei net 5 procentus metinių palūkanų.
Ar buvo verta rizikuoti?
Jonas mokėti ieškinio neskuba, žada bylinėtis. Jis logiškai klausia, kodėl turėtų mokėti 5 000 litų už neva nutrenktus bestuburius, jei Žuvininkystės tyrimų laboratorija rašte aiškiai parašė, kad jo elektrinė gaudyklė vandens bestuburiams žalos nedaro?
- Nieko sau nepavojingas ir žalos nedaro, - nesutinka inspektorius A. Breivė. - Aparatas su į vandenį įleidžiamu elektrodu, maitinamas mašinos akumuliatoriumi.
Tačiau ne tai svarbiausia.
Dėl kelių žuvelių katinui Jonas praradęs sveikatą, tampomas po teismus ir, neabejotina, dar ilgai gadinsis nervus bylinėdamasis. Ir dar neaišku, ar įrodys savo teisybę.
Retorinis klausimas skaitytojams: ar buvo verta rizikuoti žūklaujant elektros aparatu?
Brakonieriai mėgsta pasakas
Gamtos apsaugos inspektorius A. Breivė teigia įsitikinęs, kad elektra gaudyti žuvų tikrai neverta.
- Tai ne tik amoralu, - įsitikinęs inspektorius. - Elektra padaro milžinišką žalą gamtai. Žūsta ne tik žuvys, nutrenkiami smulkesni vandens gyvūnai, kuriais minta žuvys, žūva dumble gyvenanti fauna. O tos žuvys, kurios kertant elektros smūgiui būna atokiau ir išgyvena, nebeneršia.
A. Breivė "Akistatai" papasakojo, kad dauguma jo sugautų brakonierių nejaučia sąžinės priekaištų:
- Pagautas be žvejo bilieto meškeriotojas mus užsipuola, kodėl negaudome tinklus metančių brakonierių. Sučiumpame "tinklininką" - rėkia, kad jis ne kenkėjas, štai kodėl negaudome tų, kurie žuvis daužo elektra. Tokie kaip Jonas siūlo čiupti žuvų sprogdintojus ar vandens teršėjus - ir taip pasaka be galo. Mes, gamtos apsaugos inspektoriai, ypač negailestingi tokiems brakonieriams kaip Jonas. Dažnai tai būna pasiturintys, sotūs miestų gyventojai, kurie žuvis tranko ne iš bado.
Įkliūva nedaugelis
Baigdamas inspektorius pridūrė, kad tikri meškeriotojai, dori paežerių gyventojai bei gamtos mylėtojai taip pat nekenčia ypač didelę žalą gamtai darančių "elektrikų".
Dabar, kai atsirado mobiliojo ryšio telefonai, pamatę brakonierius, žmonės vis dažniau paskambina gamtosaugininkams. Deja, mobiliojo ryšio telefonai apsirūpinę ir nedorėliai, kurie taip pat telefonais perspėja vienas kitą.
Brakonieriai tampa vis atsargesni. Kiekvieno rajono gamtos apsaugos inspektoriai kasmet pagauna vos po 2-4 elektra žuvis trankančius brakonierius, nors manoma, kad tokių - šimtai.
