Mūsų dantys yra padengti apsauginiu emalio sluoksniu. Kai dėl tam tikrų medžiagų poveikio tasai apsauginis sluoksnis aptirpsta, prasideda danties kaulinio audinio nekrozė. Paprastai tariant, dantį pradeda skaudėti.
Dažniausiai kariesas (ėduonis) išsivysto dantų įdubose - ten, kur užsistovi maisto likučių, kur sunkiau pasiekia dantų šepetėlis. Kai kariesas paliečia danties nervą, prasideda pulpitas (danties pulpos uždegimas).
Kodėl dantys genda? Tai, pasak gydytojos stomatologės Rasos Šaferienės, priklauso nuo daugelio veiksnių. Didelę reikšmę dantų atsparumui kariesui turi paveldėjimas: jei tvirti ir sveiki buvo tėvų dantys, tikėtina, kad dantų skausmas mažiau kamuos ir vaikus. Na, o bene didžiausi karieso draugai yra saldumynai bei nepakankama burnos higiena. Prisivalgius saldumynų, iki tol burnos ertmės terpė buvusi šarminė ar neutrali, pereina į rūgštinę. O tai labai palanku ėduonies vystymuisi. Jei po valgio ar einant miegoti dantys tinkamai neišvalomi, kariesas vystosi žymiai greičiau.
Nėščių moterų dantys greičiau genda todėl, kad dalis būsimų motinų suvartojamų maisto medžiagų atitenka besivystančiam vaisiui. Šį trūkumą galima kompensuoti nėščiajai skiriant tam tikrų vitaminų, mineralinių medžiagų, kalcio, rekomenduojant valgyti daugiau vaisių bei daržovių ir t. t. Tiesa, pačiai nėščiajai savo nuožiūra maisto papildų vartoti nereikėtų - būtina pasitarti su moterų konsultacijos gydytoju.
Kita problema - dantų akmenys. Didelę įtaką jiems susiformuoti turi bendras organizmo polinkis kaupti akmenis, seilių liaukų gaminamo sekreto cheminė sudėtis, prastas dantų valymas. Ilgainiui ant blogai nuvalytų danties paviršių pradeda kauptis apnašos, kuriose gausu įvairiausių bakterijų. Apie dantį esantys minkštieji audiniai pradeda kraujuoti, pažeidžiama jungtis, jungianti dantį su kaulu, dantis pradeda klibėti. Apnašoms pašalinti labai svarbus dantų valymo laikas (dantis būtina valyti 3-5 minutes). Kai susiformuoja kietieji akmenys, reikalinga gydytojo pagalba. Dabar akmenys šalinami specialiais ultragarsiniais aparatais, bet tai yra pakankamai brangu. Akmenis šalinti rekomenduojama du kartus per metus, kad būtų užtikrinta gera burnos higiena.
Periodontitas, anot gydytojos Rasos Šaferienės, yra minkštųjų audinių, esančių apie dantį, uždegimas. Nelaiku nuvalytos apnašos ir susiformavę akmenys jo atsiradimui turi didelės reikšmės. Ligai įsisenėjus uždegimas apima kaulą, dantis ima klibėti ir iškrenta.
Vienas žmogus ir devyniasdešimt metų sulaukia turėdamas visus dantis, o kitam periodontitas dantis "suėda" nesulaukus nė trisdešimties. Lygiai tas pat pasakytina ir apie periodontito progresavimą: vienam ligoniui per metus gali iškristi net keliolika ligos pažeistų dantų, kitam - keli. Atsparumas šiai ligai siejamas su individualiomis organizmo savybėmis, imunitetu, mityba ir kt., tačiau daugeliu atvejų liga būna paveldėta. Tačiau tai nereiškia, kad sveikus dantis nebūtina tinkamai prižiūrėti.
Yra nustatyta, kad periodontitas sparčiau vystosi nėščioms moterims ir diabetikams.
Iškritę dantys protezuojami, o kai periodontitas užleistas, prireikia sudėtingų operacijų.
Tiesa, yra ir nuo žmogaus nepriklausančių periodontito išsivystymo priežasčių - kaulinis audinys gali pradėti tirpti ir dėl netinkamai uždėtos plombos, dėl nekokybiškų dantų vainikėlių.
Nuo rūkymo, kai kurių maisto produktų ar gėrimų (pavyzdžiui, kavos) dantys pagelsta, emalis patamsėja, apsitraukia apnašomis. Profesionalus dantų balinimas atliekamas tik stomatologo kabinete. Namų sąlygomis dantis balinti reikia pagal atitinkamą metodiką ir tik rekomendavus asmeniniam stomatologui, kad vėliau dantys netaptų jautrūs ir nenukentėtų emalis. Gera kasdiene dantų priežiūra (naudojant balinančias dantų pastas, skalavimo skysčius, tarpdančių siūlus) taip pat galima pasiekti gerų rezultatų. Dantų šepetėlį reikėtų keisti kas 2-3 mėnesiai, tada nenukentės dantų valymo kokybė.
Profilaktika
1. Vaikus nuo mažens pratinti dantukus valyti bent du kartus per dieną. 2. Išmokti patiems ir išmokyti vaikus teisingai valytis dantis, tarpdančiams valyti naudoti specialų siūlą. 3. Nedelsiant kreiptis į gydytoją, jei pajautėte, kad dantis pradėjo gesti. 4. Venkite saldumynų, o pavalgę tokių maisto produktų išsivalykite dantis ar bent išsiskalaukite burną vandeniu. 5. Kietų maisto produktų (pavyzdžiui, riešutų) neskaldykite dantimis, neatkimškite dantimis butelių. 6. Maitinkitės vitaminingu, pilnaverčiu maistu, kiekvieną dieną valgykite žalių vaisių ir daržovių. 7. Jei ištyrus jūsų vartojamą vandenį paaiškėjo, kad jame trūksta mikroelementų, fluoro, jų vartokite papildomai (galima įsigyti vaistinėje). 8. Profilaktiškai pas gydytoją stomatologą apsilankykite mažiausiai du kartus per metus.
