Remigijus RAINYS
Ar turite nuosavą bilduką? Na, tokį dažniausiai nematomą, paprastai nekalbantį, tačiau turintį antgamtinių sugebėjimų padarėlį, gyvenantį jūsų būste ir krečiantį įvairiausias išdaigas. Kol bildukų pokštai būna nepikti ir apsiriboja tik kokiu nors paslaptingu taukšėjimu ar kapsėjimu, kurių šaltinio niekaip nesugebame nustatyti patys, prie jų paprasčiausiai priprantame ir nustojame kreipti dėmesį. Tačiau kai namuose pradeda paslaptingai dužti indai ir langai, pačios užsidarinėti ar atsidarinėti durys, be aiškios priežasties kyla gaisrai ar net patiriame fizinį smurtą, tuomet bandydami jais atsikratyti griebiamės bet kokių įmanomų metodų. Štai tuomet ir patys nusidedame, keikdami piktuosius bildukus, dar vadinamus šmėklomis, vaiduokliais ir kitokiais vardais.
Laiba rankelė su dviem mažyčiais piršteliais
Kėdainių rajono Rugėnų kaime gyvenančių Vidos ir Martyno Preikšų namuose daugiau kaip tris savaites trukęs košmaras prasidėjo daugiau kaip prieš pusketvirtų metų, tačiau šeimininkai iki šiol mena kiekvieną, jų manymu, piktojo bilduko siautėjimo detalę. Viskas prasidėjo nuo to, kad juos aplankęs kraštotyra besidomintis giminaitis iš Kauno pradėjo pokalbį apie šiuose kraštuose nušautus partizanus ir Martynas prisiminė, kaip pirmaisiais pokario metais visai netoli jų namų rusų karininkas po girtųjų ginčo nušovė kaunietį studentą, vardu Antanas. Jau patį pirmąjį vakarą po šio pokalbio, kai Vida suleido vaistų vyro motinai, Michalina ir su ja gulėjusi anūkė pasiskundė, kad kažkas jas laisto vandeniu. Mergaitė net pamanė, kad tai mama pokštaudama švirkščia vandenį švirkštu, tačiau šios net nebuvo kambaryje. Vėliau vandens dažnai netikėtai iš kažkur atsirasdavo šeimos narių lovose. O namuose kažkas pradėjo nematomu kumščiu trankyti šeimynykščiams per galvą, juos gnaibyti ir badyti. Labiausiai nematomasis skriaudė vyriausią ir jauniausią šeimos nares: Martyno motiną Michaliną, kuriai šiemet sukaks jau 96 metai, ir tuomet trylikametę dukrą. Kone kas vakarą lovon atsigulusi mažoji pradėdavo drebėti lyg traukulių tampoma, o kartais kažkokia paslaptinga jėga tarsi laužte lauždavo jos pėdų ar rankų pirštus. Suaugusieji matė, kaip iš skausmo klykiančios mergaitės pirštai riečiasi į kitą pusę, tačiau niekuo negalėjo padėti. Senajai Michalinai dažniausiai kliūdavo per galvą ar nugarą. Pradžioje keisti reiškiniai prasidėdavo, kai namuose būdavo užgesinama šviesa, tačiau kai vėliau šeimininkai elektros nakčiai ėmė nebegesinti, bildukas savo galią parodydavo ir dieną. Pasak Vidos, bilduko įgnybtas ar sumuštas vietas skaudėjo, tačiau jokių mėlynių neatsirasdavo. Paslaptingoji jėga savo galią demonstravo ir kitaip: kartą šeimai sėdint prie stalo, pakėlė ant jo gulėjusį duonos kepalą ir išmetė pro langą, išdaužė stiklus, mėtė nuo viryklės verdančius puodus, daužė indus, iš stalčiaus ištraukė ir išbarstė po gryčią ten gulėjusius gražiai raišteliu surištus sidabrinius stalo reikmenis. Kaimynai, kuriems Preikšos pasiguodė pirmiesiems, pradžioje nenorėjo tikėti jų pasakojimais ir manė, jog taip Martynas "auklėja" savo "bobas", o šios bijo šeimininką įduoti policijai. Iš tiesų, M. Preikšai nuo bilduko esą kliūdavę mažiausiai. Tik kartą nematomasis jam iš rankos išplėšė elektrinį žibintuvėlį ir smogęs per veidą praskėlė lūpą. Šiaip jau vyriškiui bildukas krėtė smulkias išdaigas: ištraukdavo iš kišenės raktus, paslėpdavo pinigus, o vėliau grąžindavo neįtikėtimiausiais būdais. Kartą pradingo visos šeimos santaupos (per 2 000 litų). Kai Vida su Martynu jau buvo bepraradę viltis jas susigrąžinti, vieną dieną banknotai pabiro nuo lubų. Bandant pakelti nukritusią kupiūrą, šioji lyg gyva pašliuoždavo toliau, nors visi langai bei durys buvo uždarytos ir šio reiškinio suversti skersvėjui buvo neįmanoma. Pirmą kartą bildukas grąžino tik apie tūkstantį litų, o kitus pinigus - dar per du kartus. Vida tikina, kad kartą, kai piktasis išdaigininkas bandė traukti raktus iš sijono kišenės, ji staiga atsisukusi pamatė ilgą laibą rankelę su dviem mažučiais pirštais, kuri akimirksniu dingo. Nematomas chuliganas siautėjo toliau: sudaužė priemenėje laikytus stiklainius su vyšnių uogiene ir kompotais, iš uždaryto šaldytuvo traukė kiaušinius ir daužė juos į kambarių sienas. Nenaudėlis į skutus sudraskė Michalinos pasą ir tris namuose buvusias maldaknyges, tarsi peiliu supjaustė senosios šlepetes ir dvi striukes, sudaužė radijo aparatą. Šeimynykščiai bandė gelbėtis iš bažnyčios atsigabenę pašventintą žvakę, tačiau vos uždegus, ji subyrėjo kone cento dydžio skritulėliais. Vieną naktį Preikšų virtuvėje stovėjusioje taburetėje buvo išgremžta kumščio dydžio skylė, o visos skiedros kruopščiai surinktos ir nuneštos į katilinę.
Liudininkų netrūko
Bandydami apsisaugoti nuo šeimą terorizuojančio bilduko, Preikšos guldavo miegoti su visais rūbais, o Michalinai, pirmosiomis dienomis nuo bilduko smūgių galvą saugojusiai dubeniu, net nupirko statybininko šalmą, kurį užsidėjus skaudėjo mažiau. Tačiau tuomet būdavo girdėti taukšėjimas, lyg į šalmą kas būtų mėtęs akmenukus. Vieną naktį Vida sumanė nemigo iškamuotą dukrelę pamigdyti itin pamaldžios kaimynės Onos Rylienės namuose, tikėdamasi, kad jos maldos nubaidys nelabąjį. Nakvynėn įsiprašė sumelavusi, jog namuose triukšmauja išgėręs Martynas. Vida atsigulė ant siauros kanapos, o mergaitę namų šeimininkė pasiguldė į savo lovą. Tačiau netrukus mergaitę kažkas išvertė iš lovos, o namų šeimininkei gerokai trinktelėjo į smilkinį ir įgnybo į šoną. Rugėniškiai pasakojo, kad po tos nakties Ona Rylienė ilgai neatsigavo, o vėliau išsikėlė gyventi pas vaikus. Atitinkamai buvo "pamokyti" ir kiti bilduku nenorėję patikėti liudininkai. Tuo metu eiguliu dirbęs Vytautas Stučinskas į Preikšų trobą vakare atsivežė ir žmoną su sūnumi. Anksčiau vyriškis trejus metus buvo gyvenęs šiame name, tad žinojo kiekvieną kertelę. Marytė Stučinskienė pasiprašė paguldoma su Vidos dukra, tačiau išsiderėjo, kad būtų paliktos pravertos kambario durys jeigu prireiks, kad rastų pro kur išbėgti. Anot moteriškės, paslaptingojo svečio ilgai laukti nereikėjo, nes vos užgesinus šviesą mažoji pradėjo aimanuoti ir drebėti, o Marytei kažkas įdūrė į petį ir skaudžiai įgnybo į ranką. Dar piktesnį pokštą bildukas iškrėtė jos vyrui. Pasiskelbęs, jog kas beįvyktų, sėdės prie stalo visą naktį, eigulys vos suspėjo pakelti į šeimininko sveikatą pirmąjį tostą, kai kažkas smogė jam į nugarą elektriniu žibintuvėliu tokia jėga, kad šis net subyrėjo. Beveik tuo pačiu metu Vytauto sūnui kliuvo odekolono buteliuku. Laimei, berniukas buvo užsidėjęs kepurę ilgu snapeliu ir nenukentėjo. Vytautas sakė, jog pradžioje manė, kad jam smogė pats šeimininkas, tačiau šis sėdėjo priešais ir jo pasiekti niekaip negalėjo, o smūgis kliuvo į nugarą. Stučinskai, nelaukdami naujų išdaigų, nėrė pro duris ir daugiau pas buvusius bičiulius vengia pasirodyti.
Panašiai atsitiko ir Vidos Preikšienės artimiems giminėms, kuriems po kojom bildukas nusviedė verdantį virdulį. Po tokio "sutikimo" įsibaiminęs šios šeimos galva nakvojo automobilyje, nepaisydamas, jog jau buvo lapkričio pabaiga.
Nepadėjo nei policija, nei kunigai
Po pirmųjų bilduko pokštų Preikšai kreipėsi į policiją, tačiau atvykęs inspektorius, išklausęs jų pasakojimą, tik pakraipė galvą... Buvo konstatuota, jog pradėti tyrimą remiantis tik besiskundžiančiųjų žodžiais nėra jokio pagrindo, juo labiau kad mūsų pareigūnai kovoti su vaiduokliais kol kas neruošiami. Vida paskambino garsiajam tėvui Stanislovui, tačiau šis atvykti atsisakė, nes jam tai draudžia bažnytinė vyresnybė. Tuomet Martyno sesuo nuėjo pas Telšių vyskupą ir šis rekomendavo vieną Kaune gyvenantį kunigą. Pastarasis atvyko drauge su kažkokiu vienuoliu ir atliko visas namo šventinimo apeigas, tačiau bildukas nurimo tik labai trumpam. Vida bandė nenaudėlį išvaryti piktuoju: užlipusi į palėpę atidarė visus langus ir keikė nelemtąjį įnamį visais jai žinomais keiksmažodžiais, reikalaudama palikti jos namus, tačiau sulaukė tik gerokai stipresnių nei įprasta smūgių ir gnybčiojimų. Preikšai ramybę atgavo tik susisiekę su Kaune gyvenančiu ekstrasensu, Kuris, pakvietęs juos į susitikimą, paprašė atsivežti ir 3 litrus iš sodybos šulinio pasemto vandens. Pasak V. Preikšienės, ekstrasensas tą vandenį "įkrovė" savo rankomis ir liepė jį dukrai gerti mažomis dozėmis. Išklausęs nelaimėlių pasakojimo, aiškiaregis nusprendė, kad juos kankina vyriškosios lyties piktoji šmėkla, todėl jos ir neveikia kunigų maldos. Pasak jo, tokie bildukai labiausiai veikia 13-14 metų vaikus, paversdami juos tarsi savo mediumais. Ekstrasensas pasiūlė kasdien melstis ne už save, o žuvusįjį Antaną, nuo pasakojimo apie kurį viskas prasidėjo, tačiau ne ilgiau kaip po penkiolika minučių per dieną, ir, jei įmanoma, padėti gėlių ant jo kapo bei uždegti žvakę žuvimo vietoje. Pastarosios Preikšams sužinoti nepavyko, tačiau jie užpirko Mišias už nušautąjį ir stropiai vykdė kitus aiškiaregio nurodymus: kasdien melsdavosi uždegę 13 jo duotų žvakių. Pasak Martyno, bildukas pradėjo rimti ir po savaitės jo buvimas namuose jau nebebuvo juntamas. Iki šiol šeima gyvena ramiai, nors patirtų košmarų užmiršti negali.
Bildukas žaidžia ugnimi
Vilniečių Eduardo ir Valentinos Petuchovų šeima į savo kolektyvinio sodo sklypą jau kuris laikas atvyksta tik nudirbti pačių būtiniausių darbų, tačiau vengia ilgiau užsibūti dar Valentinos tėvo statytame namelyje. Apie nakvynę sode sutuoktiniai ir dvi jų atžalos vengia net pagalvoti, nes jiems esant viduje, ne kartą visiškai be jokios priežasties kildavo gaisrai. Šeimininkė gerai prisimena prieš dešimt metų mirusio tėvo žodžius, jog niekur iš šio namo nesikels iki pat mirties, o vaikai jo negalės parduoti net po jo mirties, ir yra įsitikinusi, kad tėvo norą vykdo koks nors jų namelyje apsigyvenęs piktasis bildukas. Kai šeima sumanė savo sklypą drauge su nameliu parduoti, prasidėjo keisti dalykai. Pirmasis gaisras įsiplieskė dar žiemą, kai nei iš šio, nei iš to užsiliepsnojo baldai ir užuolaidos. Ugnį gesinę ugniagesiai gaisro priežastimi įvardijo nesutvarkytą elektros instaliaciją, nors ją buvo įrengęs elektriku dirbęs Valentinos tėvas. Tiesa, po tėvo mirties elektra kartais trumpam pradingdavo, po to vėl atsirasdavo, o skaitiklių atėję tikrinti elektrikai stebėdavosi sienose priraizgytų laidų gausa. Todėl visa elektros instaliacija name buvo pakeista, tačiau gaisrai nesiliovė, todėl kovo 8-osios vakarą elektra buvo išvis išjungta. Tą patį vakarą mažametę dukra migdžiusi Valentina išgirdo garsius kažkieno žingsnius, todėl nuskubėjo į gretimą kambarį, norėdama perspėti vyrą, kad šis vaikščiotų tyliau, tačiau išvydo, jog jis ir sūnus jau miega. Po kelių dienų virtuvėje triūsusi V. Petuchova pajuto svilėsių kvapą, kokį paprastai skleidžia degantys laidai, ir netrukus užsiliepsnojo virtuvė. Moteris iškvietė ugniagesius, tačiau šiems atvykus virtuvę nuniokojusi ugnis užgeso savaime. Tačiau be darbo tą vakarą gaisrininkai neliko, nes jiems kalbantis su šeimininke, užsiliepsnojo vonioje kabėjęs chalatas. Po to pradėjo degti užuolaida, ir ugnis plykstelėjo iš sofos vidaus. Labiausiai ugniagesius nustebino netikėtai užsiliepsnoję plastikiniai dviračio vairo rankenų antgaliai. Petuchovai savo namą pašventinti pasikvietė Petro ir Povilo bažnyčios kunigą, tačiau keisti gaisrai nesiliovė. Per vieną iš jų sudegė dalis spintelės, kurioje buvo sudėti iš galimo namo pirkėjo gauti rankpinigiai. Dėl paslaptingų užsiliepsnojimų kreiptis į policiją Petuchovams neprireikė, nes šeimos galva Eduardas - pats policijos pareigūnas, tačiau jo pastangos surasti galimą padegėją buvo bergždžios. Nors sodo namelio šeimininkai neslepia jų valdas persekiojančių bėdų, tačiau norinčiųjų jas įsigyti netrūksta. Valentinos teigimu, pirkėjus masina vieta prestižiniame Antakalnio rajone, tad sandėris kol kas neįvyko tik dėl to, kad dar nebaigti tvarkyti kai kurie valdos įteisinimo dokumentai. V. Petuchova patenkinta, kad šeimai nebenakvojant namelyje gaisrai liovėsi.
Žaidimo taisykles diktuoja paklausa
Čia aprašomi poltergeisto atvejai mūsų šalyje anaiptol ne vieninteliai, tačiau jiems nagrinėti mūsuose trūksta oficialiai pripažintų paranormalių reiškinių specialistų. Dar dažniau ir net gerokai didesniais mastais visokie bildukai, vaiduokliai ar šmėklos išdykauja užsienyje. Jei jie pasirenka turtingų piliečių namus ar pilis, tai turi galimybę tapti įvairaus plauko ekspertų ar paranormalių reiškinių tyrinėtojų objektais ir net išgarsėti. Paklausa įvairiausioms anomalijoms gana didelė, tad šmėklų medžiotojai populiarūs ne vien meniniuose ar animaciniuose filmuose. Užsienyje ir užjūryje jau daugelį metų viešai savo paslaugas siūlantys visokiausi vaiduoklių medžiotojai susibūrė net į gana autoritetingas tarptautines organizacijas ir savo tyrimams naudoja brangią aparatūrą. Neseniai už 7 milijonus svarų nusipirkęs senovinę pilį Vakarų Sasekso grafystėje, garsus britų dainininkas Robis Viljamsas "priedo" gavo ir visą komplektą vaiduoklių, tarp kurių yra XVI amžiuje gyvenusios moters šmėkla, apylinkėse besibastantis milžiniškas juodas šuo raudonomis akimis bei vieta sode, kur neauga joks augalas, nes ten buvo išpilta kraujo. Žymūs šmėklų gyvenimo specialistai dainos "Angels" atlikėją nuramino, jog joks pavojus dėl tokios kaimynystės jam negresia - priešingai, įkvėps sukurti dar nuostabesnių kūrinių. Šmėklos bei bildukai kamuoja ir Karališkojo laivyno bazės Pietų Anglijoje įgulą, tad ten sukviesti garsiausi paranormalių reiškinių tyrėjai. Psichologai, spiritistai ir tyrėjai Devenporto bazėje Plimute specialiais davikliais fiksuoja įvairiausius garsus ir judesius, o paskui atliks jų analizę. Ypatingas dėmesys skiriamas Budelio kamerai, kurioje kadaise daugiau nei 100 vyrų įvykdyta mirties bausmė, ir dar XVIII amžiuje statytam Virvių namui. Tyrimo rezultatai vėliau bus pateikti Karališkajam jūrų laivynui. Nežinia, kaip kariškiai galės patikrinti šių tyrinėjimų išvadas, tačiau neatrodo, kad jomis ruošiamasi abejoti.
Vietoj epilogo
Sunku tvirtinti, jog Lietuvoje tikinčiųjų bildukų ar šmėklų egzistavimu mažiau nei griežtai atmetančiųjų bet kokias paranormalių reiškinių galimybes, nors pastarųjų pateikiami faktai ir prielaidos gerokai griauna "savo akimis" neįtikėtinus atsitikimus mačiusiųjų išvedžiojimus. Pavyzdžiui, bilduko Rugėnuose egzistavimu netikintys Pernaravos seniūnijos žmonės atkreipė dėmesį į tai, jog Preikšai savo pasakojimuose net neužsimena apie du Vidos sūnūs iš pirmosios santuokos, kurių bent vienas tikrai lankėsi šiose apylinkėse pačiame poltergeisto siautėjimo įkarštyje. Pasak Pernaravos seniūnės Aldonos Kurtkuvienės, V. Preikšienė yra jai skundusis, jog jos vyras ir anyta nemėgsta posūnių ir lepina tik dukrą bei anūkę. Kai Kėdainiuose, profesinėje mokykloje, besimokantis vaikinas savaitgalį mėždavo mėšlą patėvio tvarte, šis žmonai neleisdavo, kad sūnui duotų už tai nors dvidešimt litų. Apie tai, jog vaikinui į miestą siunčiamas lauktuves Vida perduodavo paslapčia, sakė ir anksčiau minėtasis V. Stučinskas, tad apylinkėse sklandžiusios kalbos, jog bilduko rolę galbūt atliko kažkuris (ar net abu) brolis, nėra visiškas absurdas. Juo labiau kad senoji Michalina prasitarė, jog šmėklos siautėjimai baigėsi, kai ją terorizavusį netikrą anūką išsivežė policija. Senoji nežinia kuriam iš jų skyrė linkėjimą: "O kad jis kur atšaltų".
Bilduko pasirodymo ar bent jo išdarinėjamų eibių nesulaukė ir Preikšų namuose per patį piktojo išdaigininko siautėjimo įkarštį budėję televizijos reporteriai. Kai kurių abejonių kelia ir gaisrų Petuchovų namelyje nepaaiškinamumas, nes sklido gandai apie vieno iš saviškių pomėgį cheminiams bandymams... Kaip ten bebūtų, ikiteisminį tyrimą atliekantis Vilniaus ugniagesių atstovas, kategoriškai atsisakęs bet kokių komentarų, vis dėlto patvirtino, jog tyrimas jau įpusėtas ir mistika čia net nekvepia. Nesiimu tvirtinti, tačiau kai kuriais atvejais piktuosius bildukus iš namų, ko gero, greičiau išvarytų ne krapinimas švęstu vandeniu ar ekstrasenso ritualai, o paprasčiausia smagi rykštelė, jeigu ja pamojuosi laiku ir reikiamoje vietoje.
