Atsakomojo Jungtinių Amerikos valstijų karinio smūgio į teroristinius veiksmus Niujorke ir Vašingtone rugsėjo 11 dieną teko laukti beveik mėnesį. Tik praėjusį sekmadienį apie 19 valandą JAV prezidentas Džordžas Bušas per televiziją pareiškė, kad jo įsakymu kariai pradėjo smūgius prieš "Al Qaeda" teroristų mokymo stovyklas ir Afganistano Talibano režimo karinius objektus. Savo kalboje Džordžas Bušas nebevartojo musulmonus papiktinusio termino "Kryžiaus žygis", o ypatingai pabrėžė, kad JAV ir jos sąjugininkai kovoja ne prieš islamą, o prieš atskirus teroristus ir jų globėjus. Žvilgtelėjus į netolimą praeitį galima įsitikinti, kad amerikiečiai savo operaciją pradėjo tiesiog žaibiškai, mat Rusijos generolo, Afganistano karo veterano Eduardo Vorobjovo teigimu, Sovietų Sąjunga, savo kariuomenės į Afganistaną įvedimą ruošė beveik metus. Jungtinės valstijos prieš pradėdamos karinius veiksmus subūrė plačią pasaulio valstybių koaliciją ir įšaldė 27 asmenų ir organizacijų, įtariamų terorizmų sąskaitas JAV bankuose.
Naktinė ataka prasidėjo sparnuotųjų raketų "Tamahawk" smūgiais iš Arabijos jūroje dislokuotų JAV ir Didžiosios Britanijos povandeninių laivų, bei nuo lėktuvnešių kilusių bombonešių ir naikintuvų antskrydžiais. Taikiniu tapo Afganistano sostinė Kabulas, bei Kandaharo ir Džalalabado miestai, tris teroristrų ruošimo stovyklos. Pirminiais duomenimis buvo paleista 50 sparnuotųjų raketų, antskrydžiuose dalyvavo 15 bombonešių ir 25 naikintuvai. Jau po pirmųjų sprogimų Kabule buvo išjungta elektros energija ir tik gaisrų pašvaistės nakties tamsoje žymėjo taikinius pasiekusių sprogmenų kritimo vietas. Pirmąją atakų naktį pavyko išvesti iš rikiuotės du oro uostus: Herato mieste, prie Irano sienos ir Kabulo. Sostinėje apgriautas Gynybos ministerijos pastatas,naftos saugykla o Kandahare puolimas iš oro buvo nukreiptas į Talibano dvasinio lyderio mulos Mohammaro Omaro rezidenciją. Kabulas atakuotas tris kartus, o Kandaharas - du. Talibai pranešė, kad ir M. Omaras ir teroristas Nr.1 Osama bin Ladenas liko sveiki ir gyvi, tačiau vien Kabule žuvo trisdešimt civilių asmenų, tarp kurių yra moterų ir vaikų. Savo ruožtu talibų pajėgos giriasi, kad numušė vieną žvalgybinį lėktuvą, tačiau nei amerikiečių, nei anglų karinė vadovybė to fakto nepatvirtino. Amerikiečių šaltiniai praneša, kad sunaikinti 7 numatyti kariniai taikiniai, tačiau nepavyko išvesti iš rikiuotės Afganistano priešlėktuvinės gynybos. Talibanas tikina, jog nepatyrė jokių nuostolių. Jėgas lemiamai atakai kaupia ir Afganistano opozicijos - Šiaurės Aljanso, kontroliuojančio apie 10 procentų Afganistano teritorijos, lyderiai, kuriems atsivėrė unikali galimybė tapti šalies valdovais. Šiaurės Aljansas visiškai remia JAV poziciją ir tikisi gauti iš jos karinės technikos bei ginklų iš Rusijos.
Afganistanas - Vidurio Azijos šalis, besiribojanti su Turkmėnija, Tadžikija, Uzbekija, Iranu, Pakistanu ir Kinija. 647 tūkstančius kvadratinių kilometrų kalnuotoje ir daugybės dykviečių šalies teritorijoje 1977 metų surašymo duomenimis gyveno 20 milijonų 340 tūkstančių gyventojų. Tai afganai, tadžikai, chazarai, uzbekai,čaraimakai,, turkmėnai, beludžiai, nuristaniečiai, pašajai. Kalbama keletu dialektu - daugiausiai puštų ir darių. Išpažįstama religija - islamas. 90 procentų šalies gyventojų vyrų ir 98 procentai moterų - neraštingi. Apie tris milijonai klajoklių augina avis, ožkas, kupranugarius ar verčiasi augalininkyste: augina kukurūzus, ryžius, vynuoges, aguonas, kanapes. Čia pagaminama apie 20 procentų viso pasaulio heroino ir hašišo. Pelnas už narkotikus sudaro didžiąją dalį šalies biudžeto, nes pramonės beveik nėra. Naudingos iškasenos: anglis, dujos, kalnų kristalai, deimantai. Spėjama, jog yra naftos, aukso, įvairių metalų rūdų. Dabar didžiąją šalies dalį valdantis Talibų judėjimas prasidėjo dar Sovietinės okupacijos metais Pakistane, Pešavaro musulmonų mokykloje, kur buvo mokomi neturtingų šeimų vaikai karavanų apsaugai. Talibai suformavo stiprią karinę politinę jėgą, kuri remiama JAV ir Didžiosios Britanijos sėkmingai kovėsi su Sovietų armijos daliniais, o juos išvedus - ir su kitais judėjimais, kovojusiais už ir prieš sovietus. Karo veiksmus Afganistane apsunkina sudėtingas vietovės reljefas ir menkai išvystytas kelių tinklas. Kalnuose įrengtose beveik neprieinamose bazėse talibai gali atremti žymiai gausesnių pajėgų atakas.
Atėję į valdžią taribai Afganistane įvedė šariatą, pagal kurio įstatymus buvo viešai plakami vyrai be barzdų ir moterys, viešose vietose vaikštinėjančios be parandžų ir jei jų nelydi giminaitis vyras. Moterims uždrausta dirbti bet kokius viešus darbus, Jų negali apžiūrėti gydytojas, negavęs giminių sutikimo. Uždrausta televizija ir radijas. Mirties bausme gali būti nubaustas kiekvienas, nešiojantis kaklaraištį ar pasinaudojęs internetu ar mobiliuoju telefonu. Uždarytos visos mokyklos, nes musulmonas gali skaityti tik Koraną. Susprogdintos dvi iki VII amžiaus uoloje iškaltos Budos skulptūros Bamiane, šventame budistų mieste. Naikinami Kabulo istorijos muziejaus archyvuose V, VI amžių siekiantys eksponatai, nes jie, esą, prieštarauja islamo tikėjimui - vaizduoja žmogaus kūną ar gamtą.
Daugelis šių absurdiškų reikalvimų įvesti tiesioginiu dvasinio talibų judėjimo vadovo mulos Mohammado Omaro nurodymu. Apie M. Omarą žinomą nedaug. Kiek jo asmenybę gaubiantį paslapties šydą kilstelėjo neseniai į Pakistaną pabėgęs jo buvęs asmens sargybinis Chafizas Sadikulla Chasanis. Aukštąjį mokslą baigęs ir Pakistane dirbęs Chasanis 1998 metais sužinojo, kad talibai suėmė ir kankina jo 85 metų senelį ir žada paleisti tik tuomet, kai kas nors iš jo giminaičių savo noru įsilies į jų gretas. Atvykęs į Kandaharo miestą Chasanis tapo talibų kovotoju ir kurį laiką net patikėjo, kad Talibano judėjimas gali įvesti piletinio karo kamuojamoje šalyje tvarką, tačiau netrukus talibai "susirūpino" afganistaniečių religiniu auklėjimu.
Chasaniui ir keliems kitiems kovotojams buvo patikėta patruliuoti mieste naktį, saugojant gyventojus nuo vagių ir plėšikų. tačiau iš tiesų jie ieškodavo žaidžiantų kortomis ar žiūrinčių video filmus. Tokius prasižengėlius žiauriai sumušdavo ir įmesdavo į kameras, kur jie ir mirdavo. Dažnai aukas kankindavo papildomai, kabindami žemyn galva arba nukryžiuodami ant stulpų ir vinimis prikaldami rankas bei kojas. Chasanis buvo kilęs iš tos pačios genties, kaip ir mula Omaras, todėl jam buvo patikėta tapti jo asmens sargybiniu. Pasak asmens sargybinio, vidutinio ūgio, pilnokas mula Omaras, kurio viena žalios spalvos akis dirbtinė ir nejudri, didžiąją laiko dalį sėdėdavo ant lovos ir duodavo savo žmonėms nurodymus bei pinigų iš nedidelio lagaminėlio. Chasanio pastebėjimu mula ne per daug kalbus ir labai kvailas. Karo su Sovietu Sąjunga metu į galvą sužeistas M. Omaras dažnai "nusikalba", elgiasi vaikiškai, pavyzdžiui, sėsdamas į savo automobilį ir ilgai sukiodamas vairą, burna imituodamas variklio gausmą. Tokius priepuolius mula vadina "praregėjimais" ir po to skelbia savo absurdiškus nurodymus. Pasak Chasanio kone visi Talibano lyderiai visiški tamsuoliai ir beraščiai, nieko nežinantys apie savo šalies istoriją. Nors jie vienas kitą vadina mulomis, tačiau visiškai neišmano islamo. Buvęs M. Omaro asmens sargybinis įsitikinęs, kad Afganistaną valdo ne Talibano lyderiai.
"Tiesiog juokinga, jog JAV reikalauja, kad mula Omaras išduotų O. bin Ladeną, greičiau jau O. bin Ladenas gali išduoti Omarą.",- tvirtina Chasanis. Jis dažnai matydavo, kai O. bin Ladenas atvažiuodavo su savo sargybiniais septyniais ar aštuoniais džipais. Visi asmens sargybiniai labai aukšto ūgio arabai arba sudaniečiai. O. bin Ladenas jaučiasi šeimininku ne tik Kandahare, kur jis su mula Omaru medžioja ar eina į žūkle su granatomis. Chasanis įsitikinęs, kad šalyje viską kontroliuoja arabai.
Musulmonų ekstremistų stabas 44 metų amžiaus O. bin Ladenas kilęs iš labai turtingos Saudo Arabijos piliečio šeimos. Jo tėvas įkūrė galingą statybų koncerną "Bin Laden konstrakšn" po mirties paliko 5 milijardų dolerių vertės turtą, kuris buvo išdalintas 54 vaikams. Turtas paskirstytas nevienodai ir tryliktajam sūnui Osamai atiteko net 300 milijonų dolerių. Osama susižavėjo radikaliomis islamo idėjomis ir , kai Sovietų Sąjunga okupavo Afganistaną, paskelbė jai šventąjį karą - džihadą. Padedant Saudo Arabijos ir Pakistano vyriausybei bei JAV Centrinei žvalgybos valdybai O. bin Ladenui pavyko suburti apie 20 tūkstančių musulmonų radikalų iš Egipto, Turkijos, Libano ir kitų šalių, kovojusių prieš sovietų ekspansiją. Tapęs islamo didvyriu Osama grįžo į Saudo Arabija ir ketino tęsti tėvo biznį, tačiau kilęs karas dėl Kuveito. JAV kariuomenės dislokavimą Saudo Arabijoje jis įvertino kaip okupavimą. Dėl kilusio aršaus konflikto su karaiškosios šeimos nariais, Osamos grupuotė buvo uždrausta kaip ekstremistinė ir net teroristinė. O. bin ladenui, prigilaudusiam Sudane buvo atimta Saudo Arabijios pilietybė, o motina, broliai ir seserys jo išsižadėjo. Tapęs atstumtuoju Osama dar labiau sunuožmėjo. Amerikiečiai apkaltino jį organizavus pasikėsinimą į Egipto prezidentą Hosnį Mubaraką, anot teroristo "pasidavusi AMerikos ir Izraelio agresoriams". Po JAV spaudimo Sudanas O. bin Ladeną ištrėmė ir šis rado prieglobstį Afganistane, kur jau valdė jo bendraminčiai talibai. Čia O. bin Ladenas sukūrė savo tarptautinę teroristų organizaciją "Al Qaedą". Tapęs Afganistane faktiniu valdovu Osama išleido kelis religinius įsakus, kurių esmė - "trijų miestų: Mekos, Medinos ir Jeruzalės išvadavimasiš amerikiečių ir sionistų agresorių", bei "Alacho valia naikinti amerikiečius visame pasaulyje". Netrukus Kenijoje ir Tanzanijoje buvo susprogdintos JAV ambasados. Per šiuos sprogimus žuvo 264 žmonės. Nustačius , kad teroro aktus organizavo Osama, JAV smogė į Kandaharą, tačiau O. bin Ladenas nenukentėjo, o tik pasitraukė su savo trimis žmonomis ir vaikais į saugesnę vietą.
JAV smūgių išvakarėse Osama bin Ladenas prisipažino, kad dalyvavo teroro akcijoje prieš Ameriką. Kur ir kada nufilmuota per televiziją parodyta medžiaga neaišku. Osama nurodė ir priežastis: JAV politika, remianti Izraelį jo konflikte su palestiniečiais.
Pradėję operaciją prieš teroristus remiančius talibus Jav ir jos sąjungininkai užsitikrino daugybės pasaulio valstybių pritarimą ir paramą. NATO šalys prireikus pažadėjo karinę paramą, o kitos leido pasinaudoti savo oro erdve, ar net dislokuoti jų teritorijose JAV karius. Apie tūkstantis elitinių amerikiečių dalinių karių dislokuota Uzbekistane ir netrukus jų skaičius turi pasiekti 10000. Nors pagal oficialius paereiškimus šie kariai turėtų atlikti tik humanitarinės pagalbos teikimo misiją, Talibanas paskelbė Uzbekistanui džihadą ir pasiuntė į pasienį 17500 kovotojų. Pasiskelbę afganų tautos draugais ir beveik milijardo pasaulio musulmonų draugais amerikiečiai drauge su bombomis į Afganistano miestus mėto ir JAV vėliavomis papuoštus maišus su maistu.
Sekančios nakties atakoje turėjo dalyvauti daugiau naikintuvų, todėl tikimasi didesnio puolimo efektyvumo ir geresnio taiklumo. JAV karinių vadovų patikinimu operacija Afganistane gali trukti kelias savaites.
Remigijus RAINYS
