Giedra AKAVICKIENĖ
Ne vienas tautietis įsitikino, kad Anglijoje ar kitoje svečioje šalyje lengviau sudurti galą su galu negu Lietuvoje. Tačiau daugelis emigrantų svajoja su uždirbtais pinigais sugrįžti ir ateitį kurti gimtinėje. Vienas iš tokių - Varnių miestelio gyventojas Rimantas Martinavičius (44 m.). Buvęs policininkas emigrantu tapo prieš 2 metus. Dabar Anglijoje gyvena kartu su vienmete žmona Dalia. Dukros 18 metų Monika ir 22 metų Rimantė studijuoja Lietuvoje.
Lietuviai nuomojasi namą
"70 tūkst. gyventojų turinčiame Hereforto mieste nuomojamės butą, nuo namų iki darbo pėsčiomis užtrunka vos 15 minučių. Dviese su žmona gyvename 20 kvadratinių metrų ploto kambaryje su dvigule lova, spinta, o svetainė, virtuvė, dušas, tualetas, sodas yra bendro naudojimo su kaimynais. Tokio būsto nuoma per savaitę vienam asmeniui atsieina 35 svarai sterlingų (175 Lt), į šią sumą įskaičiuoti mokesčiai už elektrą, vandenį ir kitas paslaugas. Beje, Anglijoje sunkiau rasti gyvenamąjį plotą negu darbą", - patirtimi dalinosi Rimantas.
Name gyvena 9 lietuviai, iš jų Martinavičiai - vienintelė pora, kiti - viengungiai, nemažai vienišų motinų su vaikais. Pasirodo, kol svečioje šalyje darbščios lietuvės pluša fabrike, jų vaikai mokosi mokyklose. Neseniai pas vieną Lietuvos pilietę atvyko draugė su 5 metukų berniuku. Kol mama ieško darbo, vaikas lanko darželį.
Vadina viščiukų žudikais
Stambi vištų perdirbimo įmonė, kurioje Rimantas dirba, turi net 78 paukštynus. Pasak Rimanto, į šį fabriką patekusios vištos iškeliauja Kijevo kotletų pavidalu. Varniškis dirba pirmoje linijoje - per 8 valandų pamainą 14 žmonių ant linijos pakabina 120-130 tūkst. vištų. "Mus vadina "viščiukų žudikais". Vienoje dėžėje sutupdyta apie 15 vištų, čiumpi vištą ir kabini ant linijos už kojų", - darbo specifiką paaiškino emigranto duonos ragaujantis R.Martinavičius.
Pamainoje dirba 2 lenkai, 2 slovakai, 7 lietuviai ir vokietis, kuris iš buvusios Rytų Vokietijos buvo išvykęs dirbti į Pietų Afriką, o dabar laimės ieško Anglijoje. Kiti žemaičio bendradarbiai yra anglai. Kuria gražias svajones
"Didžioji dalis lietuvių atvažiuoja į Angliją užsidirbti ir grįžti namo, na o lenkai nusiteikę svečioje šalyje pasilikti gyventi. Iš 10 lietuvių 2 sako, kad negrįš į Lietuvą, o iš 10 lenkų 2 sako, kad grįš į Lenkiją", - teigė R.Martinavičius.
Rimantas tvirtina, kad jo gyvenimas Anglijoje yra laikinas dalykas, už jokius pinigus esą čia nesiruošia pasilikti ilgiau, negu bus būtina. Martinavičiai Anglijoje ruošiasi praleisti dar kokius 2-3 metus, kol pavyks įgyvendinti svajones gimtinėje. "Šiuo metu svarbiausias tikslas - į mokslus Lietuvoje išleisti dukras. Dar norėčiau suremontuoti namą, svetainėje pastatyti ne mažesnį kaip 200 litrų akvariumą, o kieme pastatyti pirtelę, kur pasikaitintume su senais draugais", - šeimos planus atskleidė emigracijoje gyvenantis varniškis.
Anglai praminė Lokiu
Lietuvius anglai žavi savo gera nuotaika, šypsena parduotuvėse, gatvėse. Linksmo būdo anglai greitai stambaus kūno sudėjimo žemaitį iš Varnių praminė Lokiu. Rimantas dėl pravardės nė kiek nepyksta. Pasirodo, stambaus sudėjimo vyrų Anglijoje nedaug sutiksi, o vadindami Lokiu, anglai taip išreiškia savo susižavėjimą.
Beje, per pirmąjį savo pusmetį Anglijoje vyras prarado net 30 kilogramų svorio. "Tai dėl didelio ir neįprasto fizinio krūvio", - paaiškino prarastų kilogramų nesigailintis Rimantas.
Vadovauja aktorių klubui
"Galite parašyti, kad nebeliko Vingių Jono", - juokavo svorį numetęs ir atjaunėjęs Rimantas. Jis jau 15 savo gyvenimo metų susiejęs su teatru, o paskutiniame spektaklyje "Marti" įkūnijo Vingių Joną. Išvykęs į Angliją, Rimantas nenutraukė ryšių su teatru, juo labiau kad ir toliau užima svarbias pareigas - 3 metams išrinktas Žemaitės dramos teatro nepriklausomų aktorių klubo "Amplua" prezidentu.
Trumpa viešnagė Lietuvoje
"Labai labai pasiilgstu Lietuvos. Atostogaudamas dukart per metus po dvi savaites Lietuvoje, noriu su visais artimais žmonėmis, draugais susitikti, pakalbėti, tačiau dvi savaitės pralekia kaip dvi dienos. Išvažiuoju su mintimi, kad praėjus tam tikram laikui vėl grįšiu", - prisipažino Rimantas.
Su Lietuvoje likusiomis dukromis tėvai bendrauja telefonu, kiekvieną sekmadienį kalbasi dvi valandas. Anglijoje pasirinkus patraukliausią pokalbių mokėjimo planą, už valandą pokalbių su namiškiais Lietuvoje temoka svarą sterlingų (5 Lt).
"Katiušoje" - lietuviški produktai
Rimantas su žmona Dalia dažnai apsiperka ukrainietės atidarytoje parduotuvėje, vadinamoje "Katiuša". Čia galima įsigyti lietuviškų, latviškų, lenkiškų produktų. "Valgome lietuvišką dešrą, geriame lietuvišką kefyrą, alų", - džiaugėsi varniškis.
Palyginimui pateiksime lietuviškų produktų kainas "Katiušoje": "Lašų" duonos kepalas - 1,05 svaro sterlingų (5,25 Lt); "Dvaro" kefyras - svaras sterlingų (5 Lt); gabalas Krekenavos agrofirmos daktariškos dešros (toje parduotuvėje dešros nepjausto) - 3,65 (18,25 Lt); "Karaliaus" koldūnai - 1,20 (6 Lt); "Švyturio ekstra" alus - 1,60 (8 Lt). Rimantas pastebėjo, kad "Katiušoje" iš alkoholinių lietuviškų gėrimų pardavinėjamas tik alus, nes esą dėl muitų lietuviška degtinė būtų sunkiai įperkama.
Svetur pragyventi lengviau
Jeigu turi darbą, Anglijoje gerokai lengviau pragyventi negu Lietuvoje. Štai prekybos centruose višta kainuoja 2 svarus sterlingų (10 Lt), o fabriko parduotuvėje darbininkai ją gali nusipirkti už svarą sterlingų (5 Lt). Darbininkai džiaugiasi galimybe pigiau nusipirkti tai, kas gaminama jų fabrike.
Rimantas papasakojo, jog vienam asmeniui pragyventi Anglijoje užtenka 70 svarų sterlingų (350 litų). Į šią sumą įskaičiuotas maitinimas ir būsto išlaikymas. Per savaitę vyras fabrike uždirba 260 svarų sterlingų (1300 Lt), valymo centre dirbanti žmona - 200 svarų sterlingų (1000 Lt).
Reikia vikrumo
Vištų perdirbimo fabrike dirba vien vyrai - moterims toks darbas ne tik nemalonus, bet ir per sunkus. Chalatai, guminės pirštinės, respiratorius, plastikiniai akiniai saugo nuo vištų išmatų ir dulkių. Iš darbininkų reikalaujama ypatingo vikrumo - mažiau kaip per 2 sekundes iš dėžės paimti vištą ir pakabinti ją ant linijos už kojų.
Kai kurie anglai fabrike dirba po 10 ir daugiau metų. Lietuviai čia ilgai neužsibūna, užsidirba ir išvyksta namo. Šiuo metu Rimantas iš lietuvių būrio fabrike yra seniausiai.
Priprasti prie darbo ritmo žemaičiui iš Varnių nebuvo lengva. Iš pradžių skaudėjo, tino rankos. Dabar vargina tik didžiulės nuospaudos ant pirštų, atsiradusios nuo nuolatinio rankų sąlyčio su metalu.
"Po 3 mėnesių fabrike rankos įprato, o, praėjus pusmečiui, pradėjo dirbti automatiškai. Jaunesni žmonės prie naujo darbo įpranta gerokai greičiau, užtenka poros mėnesių", - sakė 44 metų varniškis.
Gimtinėje Rimantas su dukra Monika (autorės nuotrauka).
Rimantas su žmona Dalia pasirinko emigrantų dalią.
Monikai patiko viešnagė pas tėvus Anglijoje.
Anglijoje R.Martinavičius džiaugiasi iš upės ištrauktu laimikiu - viena lydeka svėrė 8 kg, kita - 3 kg.
